Paskelbus preliminarius sekmadienį vykusių Italijos parlamento rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad itin stiprias pozicijas įgijo euroskeptiškas ir antiimigracines nuostatas palaikančios partijos.
Paskelbtais duomenimis, daugiausia balsų surinko populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) – 32,6 proc. Šalį valdanti Demokratinė partija, kurios sekretorius yra dabartinis premjeras Matteo Renzi, surinko 18,7 proc. balsų.
Vis dėlto koaliciją sudarančios antiimigracinė ir euroskeptiška „Lega Nord“ („Šiaurės lyga“) bei buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi vedama „Forza Italia“ („Pirmyn, Italija!“) laikomi realesne jėga formuoti valdančiąją koaliciją – už pirmuosius balsavo 17,4 proc. rinkėjų, už „Forza Italia“ – 14 proc. Daugiau nei 5 proc. balsų blokui turėtų pridėti marginalios partijos – nacionalistinė „Fratelli d'Italia“ („Italijos broliai“) bei „Non Con L'Italia" („Mes su Italija“). Tad ši koalicija su 37 proc. balsų yra arčiausiai galimybės valdyti šalį.
„Lega Nord“ lyderis Matteo Salvini pareiškė, kad jo dešiniojo sparno koalicija turi „teisę ir pareigą“ formuoti vyriausybę. Politikas leido aiškiai suprasti ketinantis siekti ministro pirmininko posto. M. Salvini sakė esantis „įsipareigojęs (laikytis) susitarimo“ su savo koalicijos partneriais, kad būsimojo Italijos premjero kandidatūrą kels koalicijos partija, surinkusi daugiau balsų. „Nesakau, kad tai turiu būti aš, bet mūsų komanda yra pasirengusi, – teigė jis. – Susitarimų tarp draugų laikomasi.“
Vis dėlto surinktų balsų nepakanka, kad šis aljansas Italijai vadovautų vienas pats. M. Salvini sakė, kad dabar pradės derybas dėl koalicijos su potencialiais partneriais, kad užsitikrintų parlamentinę daugumą. „Lega Nord“ lyderis atmetė galimybę sudaryti aljansą su rinkimuose daugiausiai balsų surinkusiu populistiniu Penkių žvaigždučių judėjimu.
Šio judėjimo iškeltas kandidatas į premjerus yra Luigi Di Maio, 31-erių inžineriją bei teisę studijavęs, tačiau studijų nebaigęs, politikas. Vis dėlto tikrasis judėjimo lyderis yra Beppe Grillo – populiarus aktorius, komikas ir politinis aktyvistas. Šios partijos politinės pozicijos kol kas nėra iki galo aiškios – partija daugiau žinoma dėl savo priešiškumo dabartinei santvarkai. Vienas kertinių jos siūlymų – tiesioginės demokratijos įvedimas.
L. Di Maio pareiškė esantis atviras deryboms su visomis politnėmis jėgomis, nors prieš rinkimus ši partija buvo gerokai kategoriškesnė.
Vadina neteisinga valiuta
M. Salvini pirmadienį taip pat pareiškė, kad bendroji Europos Sąjungos valiuta euras yra „neteisinga“ ir yra pasmerkta žlugti. Jo nuomone, „tai yra neteisinga valiuta ir neteisingas pasirinkimas (Italijai)“.
Vis dėlto kiek anksčiau jis yra sakęs, kad Italijos konstitucija draudžia rengti referendumą dėl išstojimo iš euro zonos.
Pirmadienį jis taip pat pareiškė, kad sėkmę rinkimuose lėmė jo partijos pasiūlymai ekonomikos srityje, o ne antiimigracinė retorika. M. Salvini teigimu, migrantai tėra „viena problema“, su kuria susiduria Italija, o „Lega Nord“ turi konkrečių idėjų, kaip ją išspręsti. Jis tvirtino, kad rinkėjus priviliojo „idėja, kad Italija atsigaus, dirbs; kad kartas nuo karto liks namie sekmadienį pabūti su savo vaikais ir turės senelius, kurie nemirs prie konvejerių“. „Lega Nord“ lyderis taip pat pakartojo savo partijos priešrinkiminius pažadus atšaukti pensijų reformas, įvesti fiksuotus mokesčius bei sumažinti biurokratiją.
Pasirodymą giria M. Le Pen
Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pagyrė stiprų „Lega Nord“ pasirodymą.
M. Le Pen – žinoma Europos Sąjungos kritikė, praėjusių metų Prancūzijos prezidento rinkimuose užėmusi antrą vietą – antradienį parašė socialiniame tinkle „Twitter“: „Mūsų sąjungininko ir draugo Matteo Salvini vadovaujamos koalicijos „Lega Nord“ įspūdingas proveržis ir geriausias rezultatas rinkimuose yra nauja liaudies pabudimo stadija!“
M. Le Pen nepaminėjo „Lega Nord“ varžovų – populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) – gerų rezultatų.
Paaiškėjus pirmiesiems rezultatams, M. Le Pen taip pat parašė, kad „tai yra liūdnas vakaras Europos Sąjungai...“
M. Le Pen partija „Nacionalinis Frontas“ (FN) prarado veržlumą ir paniro į gilią politinę krizę, ES kritikei pralaimėjus prezidento rinkimus proeuropietiškam centristui Emmanueliui Macronui. Pats E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad prieš isteblišmentą nusistačiusių ir kraštutinių dešiniųjų partijų sėkmę Italijoje didžia dalimi lėmė „migracijos spaudimas“.
Prancūzijos kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“ („Nepalaužtoji Prancūzija“) narys Alexis Corbiere pirmadienį sakė televizijai BFM, kad „Europa trokšta permainų. Jeigu progresyvi, pilietiška politinė jėga neįsiverš į priekį, jų vietą užims pabaisos.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
