ScanpixSusidūrę su bauginančiu nauju NATO išlaidų tikslu, Italijos politikai siūlo, kad 13,5 mlrd. eurų vertės tiltas į Siciliją būtų laikomas karinėmis išlaidomis, rašo leidinys Politico.eu.
Italija yra viena iš mažiausiai karinėms reikmėms išleidžiančių NATO valstybių – pernai kariuomenei skyrė 1,49 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Naujasis tikslas iki 2035 m. skirti 5 proc. atrodo nepasiekiamas. Štai čia ir galėtų praversti naujojo tilto statybos.
Giorgios Meloni vyriausybė norėtų įgyvendinti faraonišką planą, pagal kurį per Mesinos sąsiaurį būtų nutiestas ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas, apie kurį svajojo romėnai, diktatorius Benito Mussolini ir buvęs ministras pirmininkas Silvio Berlusconi.
Kaip rašo Politico.eu, italų užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ir Infrastruktūros ministras Matteo Salvini, G. Meloni ministro pirmininko pavaduotojai, pabrėžia, kad tiltas NATO turi strateginę, o ne vien ekonominę reikšmę – taip buvo teigta ir balandžio vyriausybės ataskaitoje.
Vyriausybės pareigūnas pabrėžė, kad oficialus sprendimas dėl tilto priskyrimo saugumo projektui nepriimtas, tačiau teigė, kad netrukus greičiausiai bus surengtos tolesnės derybos, kad būtų „išsiaiškinta, kiek tai įmanoma“. Ši idėja gali būti politiškai naudinga G. Meloni, nes ji stengiasi įtikinti karui nepasiruošusią visuomenę, kad reikia didelių išlaidų gynybai tuo metu, kai Italija jau linksta prie taupymo.
Yra keletas aiškių argumentų, kuriais remdamasi Italija galėtų dėl tilto pasiteisinti. Iš 5 proc. BVP NATO tikslo tik 3,5 proc. turi sudaryti pagrindinės išlaidos gynybai, o 1,5 proc. gali būti nukreipta į platesnį strateginį atsparumą, pavyzdžiui, infrastruktūrą.
Italijos iždo pareigūnas taip pat užsiminė, kad tilto priskyrimas kariniam projektui padėtų vyriausybei įveikti kai kurias ekonomines ir technines kliūtis, kurios anksčiau trukdė statyti tiltą.
Anot Politico.eu, Italija taip pat paprašė, kad projektas būtų įtrauktas į ES karinio personalo, technikos ir turto mobilumo finansavimo planą, nes jis „puikiai atitiktų šią strategiją ir suteiktų pagrindinę infrastruktūrą NATO pajėgoms perkelti iš Šiaurės Europos į Viduržemio jūrą“, sakoma vyriausybės pranešime.
Tiltas „yra karinio mobilumo privalumas, nes juo galima greitai transportuoti sunkiąją techniką, karius ir išteklius tiek keliais, tiek geležinkeliais“, pridūrė vyriausybė.
Kitas klausimas, ar NATO, o dar svarbiau – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, mėgstantis didelius statybų projektus, patikės šia logika.
Oficialiai Mesinos sąsiauris nepatenka į vienintelį Italijoje nustatytą NATO karinio mobilumo koridorių, kuris prasideda Italijos Apulijos regiono uostuose, per Adrijos jūrą pasiekia Albaniją ir toliau tęsiasi iki Šiaurės Makedonijos ir Bulgarijos. Taip pat neaišku, ar sąsiauris yra įtrauktas į pačios ES karinio mobilumo tinklą, kurio koridoriai, pasak su diskusijomis susipažinusių asmenų, turėtų sutapti su NATO maršrutais.
Birželio pabaigoje Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime paklausti apie tiltą JAV padėjėjai nusišypsojo, bet nepateikė jokio tiesioginio atsakymo.
