„Brexito“ scenarijai kelia galvos skausmą Anglijos futbolo lygos ekipoms
Futbolas – didžiausia britų meilė, o dabar ir nerimo šaltinis. Populiariausia pasaulyje – Anglijos „Premier“ – futbolo lyga jau pajuto „Brexito“ žalą. Dėl nuvertėjusių svarų sterlingų praėjusią vasarą Anglijos klubai turėjo mažiau galimybių įsigyti pajėgių legionierių, o Londono „Tottenham“ strategas Maurizio Pochettino net kaltino „Brexitą“, kai jo treniruojamas klubas per perėjimų langą neįsigijo nė vieno futbolininko. Vis dėlto sunkiausius padarinius komandos pajustų tik Didžiajai Britanijai palikus ES – tai susiję ir su žaidėjų įperkamumu, ir su jų prieinamumu.
Pastaraisiais metais „Premier“ lyga tapo vis mažiau angliška. Prieš du dešimtmečius rungtynėse dalyvaujančių vietos žaidėjų skaičius viršijo du trečdalius, o per pirmą 2018–2019 m. sezono pusę šie skaičiai buvo sumenkę daugiau nei perpus – startiniuose vienuoliktukuose anglų skaičius siekė vos 33 proc. Didelę dalį vietos žaidėjų išstūmė futbolininkai iš ES – jų „Premier“ lygoje šiuo metu yra net 172. „Brexitas“ gali sugriauti tokią pusiausvyrą.
Kirtis silpnesnėms komandoms
Pagal dabartines taisykles iš ES arba Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių, taip pat iš Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA) priklausančių valstybių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos) atvykę žaidėjai Anglijos futbolo klubuose gali rungtyniauti pagal laisvo judėjimo susitarimus, o visiems kitiems futbolininkams tenka gauti darbo leidimus. Juos užsitarnauti nėra taip paprasta, nes žaidėjai ne tik turi gauti Anglijos futbolo asociacijos (FA) sutikimą, bet ir atitikti griežtą kriterijų: per pastaruosius dvejus metus privalo būti sužaidę nustatytą rungtynių skaičių nacionalinėse rinktinėse, o reikalingų mačų skaičius nustatomas pagal šalies pajėgumą – kuo stipresnė rinktinė, tuo šis kriterijus menkesnis. Jeigu ši taisyklė nepakistų, tokį reikalavimą turėtų atitikti ne tik iš Afrikos, Azijos ar Pietų Amerikos atvykę žaidėjai, bet ir europiečiai, o tai itin sumažintų silpnesnių klubų galimybes prisivilioti perspektyvių, tačiau savo rinktinėse dar neįsitvirtinusių futbolininkų.
„Brexitas“ gali atsiliepti ir Lietuvos futbolininkams, pastaraisiais metais emigruodavusiems į Anglijos ekipas.
Geriausias pavyzdys – 2016-aisiais stebuklingai „Premier“ lygą laimėjęs „Leicester City“ klubas, kurį į priekį vedė prancūzas N’Golo Kanté (nuotraukoje dešinėje) ir Alžyrui atstovaujantis, tačiau Prancūzijos pilietybę turintis Riyadas Mahrezas. Abu futbolininkai iki persikėlimo į Angliją nacionalinėse komandose nebuvo sužaidę nė vienų rungtynių, tačiau atvykę į Lesterį padėjo komandai sensacingai laimėti pirmenybes ir uždirbti krūvą pinigų. Vėliau N. Kanté ir R. Mahrezas buvo parduoti už bendrą 102 mln. eurų sumą. „Šie reikalavimai taptų sunkiai įgyvendinami daugeliui klubų, – aiškino kitos nedidelės komandos „Stoke City“ vadovas Peteris Coatesas. – Turtingiems klubams tai nesudarytų didesnių rūpesčių, nes jie žvalgosi į jau gerai pasirodžiusius žaidėjus, o kitoms ekipoms būtų itin sunku prisivilioti aukšto lygio atletų, tad nukentėtų ir pats „Premier“ lygos konkurencingumas.“
Silpnesnių komandų nuogąstavimus patvirtino ir FA atlikti skaičiavimai, pagal kuriuos galimybės žaisti Anglijoje netektų net apie 65 proc. šiuo metu „Premier“ lygoje rungtyniaujančių futbolininkų iš ES, EEE ir EFTA šalių.
Klubai nebegalės įsigyti jaunų talentų?
Dar vienas aspektas, dėl kurio po „Brexito“ nukentėtų „Premier“ lygos klubai, yra nebegaliosianti išimtis, leidžianti komandoms pasirašyti sutartis su jaunesniais nei 18 metų žaidėjais. FIFA sandorius su nepilnamečiais futbolininkais draudžia, tačiau Anglijos, kaip ir kitų didžiųjų Europos šalių, klubai naudojasi išimtimi, leidžiančia pasirašyti susitarimus su žaidėjais iš ES, EEE ir EFTA valstybių.
Taip į „Premier“ lygos klubų globą pateko daugybė vėliau žvaigždėmis tapusių futbolininkų, tarp jų yra ir Londono „Arsenal“ atrasti ispanų talentai Cescas Fàbregas bei Héctoras Bellerínas. Vis dėlto labai realu, kad pastarasis perėjimų langas, užvertas pačioje sausio pabaigoje, galėjo būti paskutinė proga „Premier“ lygos ekipoms, norėjusioms pasirašyti sutartis su perspektyviais Europos talentais.
Toks „Brexito“ padarinys gali atsiliepti ir Lietuvos futbolininkams, pastaraisiais metais emigruodavusiems į Anglijos ekipas. Paskutiniu tokiu talentu, sudominusiu kone visas stipriausias „Premier“ lygos komandas, kaip „Arsenal“, Londono „Chelsea“ ir „Manchester United“, tapo 17-metis Vilius Piliukaitis. Jis gimtąją šalį paliko pernai ir užsivilko Anglijos antrojoje lygoje rungtyniaujančios „Blackburn Rovers“ jaunimo ekipos aprangą.
Skatina remtis vietos žaidėjais
Kalbas apie „Brexitą“ bei galimą jo žalą pastaraisiais mėnesiais bando atremti ir priešinga nuomonė. Esą toks posūkis gali pastūmėti komandas atsigręžti į vietos sportininkus, o tai turėtų padėti Anglijos futbolininkams pakelti žaidimo lygį. Nors pajėgiausiame šalies turnyre galioja nuostata, pagal kurią 25 žaidėjus turinčiuose klubuose privalo būti bent aštuoni vietos futbolininkai, nereta komanda tokias taisykles sugeba apeiti, nes tarp tų aštuonių galima įtraukti ir bent trejus metus, iki kol jiems sukako 21-i, klube praleidusius sportininkus. Jei situacija nepasikeis, apeiti taisyklių „Premier“ lygos klubams nebepavyks – negalėdami įsigyti užsieniečių iki 18 metų, jie negalės jų iki 21-ų paversti „vietiniais“.
Vis dėlto FA to negana – futbolo asociacija skatina „Premier“ lygą priimti pakeitimus, pagal kuriuos legionierių skaičius klubuose būtų apribotas iki 13 (vietoj dabartinio 17 žaidėjų limito). Nors daugelis komandų tam prieštarauja, FA, derėdamasi su Didžiosios Britanijos vyriausybe ir „Premier“ lyga, siūlo kompromisinį variantą. Pagal jį ne tik būtų sumažintas užsieniečių limitas, bet ir sušvelninti apribojimai jiems gauti darbo leidimus – neliktų sužaistų rungtynių nacionalinėse komandose kriterijaus, o leidimą žaisti Didžiojoje Britanijoje galėtų gauti bet kuris su „Premier“ lygos klubu sutartį pasirašęs pilnametis futbolininkas.
„Brexito“ neramiai laukia net aštuonios F-1 komandos. („Daimler“ nuotr.)
Pavojingas posūkis
Didžiosios Britanijos ir ES derybas su nerimu stebi ne tik futbolo, bet ir kitų sporto šakų atstovai. Automobilių sporto karaliene tituluojamoje „Formulėje-1“ net 8 iš 10 komandų savo bazes yra įkūrusios Jungtinėje Karalystėje, tad „Brexitas“ joms kelia nerimą galvojant ne tik apie technikos ir mechanikų transportavimą į dažnai žemyninėje Europos dalyje vykstančias lenktynes, bet ir apie bolidų dalių tiekimą į bazes, esančias už Lamanšo sąsiaurio.
Bene garsiausia Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi ekipa – penkis iš eilės pasaulio čempionų titulus iškovojusi „Mercedes“, kurios vadovas Toto Wolffas neseniai kalbėjo ne tik apie galimą „Brexito“ žalą jo komandai, bet ir apie „didžiulį pranašumą“ toms ekipoms, kurių bazės yra už Jungtinės Karalystės ribų.
„Jau ruošiamės nenumatytiems atvejams – bazėse kaupiame daugiau atsarginių detalių ir galvojame apie įvairius technikos ir žmonių transportavimo į lenktynes variantus tuo atveju, jei „Brexitas“ įvyktų be susitarimo, – kalbėdamas su BBC atskleidė „Mercedes“ vadovaujantis austras. – Vis dėlto Didžiojoje Britanijoje įsikūrusioms komandoms tai neišvengiamai sukels didelį galvos skausmą, o Italijoje bazę turinti „Ferrari“ ar Šveicarijoje įsikūrusi „Alfa Romeo“ galės ir toliau naudotis laisvo judėjimo privilegijomis.“
Kai kurias komandas „Brexitas“ net gali paskatinti palikti Didžiąją Britaniją ir ten turimą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Prancūzijos automobilių gamintojai „Renault“ atstovaujanti F-1 komanda ilgą laiką sėkmingai migravo tarp savo bazės Enstone (Anglija) ir pagrindinės „Renault“ sporto gamyklos Paryžiaus priemiestyje Viry-Šatiljone, tačiau dabar jos vadovai mąsto viską perkelti į Prancūziją.
„Nenorime, kad prasidėtų vėlavimai, tiek kalbant apie komandos personalą, tiek apie techniką. Įsikūrę Didžiojoje Britanijoje sparčiai žengėme į priekį, tačiau neatmetame galimybės grįžti į Prancūziją“, – atskleidė „Renault F1 Team“ vadovas Cyrilas Abiteboulas.
