ScanpixNesiliaujant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, ES žengė precedento neturintį žingsnį. Blokas pirmą kartą įves sankcijas radikaliems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante.
Šalių narių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikime Briuselyje susitarė dėl atitinkamų planų, pranešė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Jie bus formalizuoti ateinančiomis dienomis. Vengrija, agentūros dpa informacija, paskelbė nebeblokuosianti iniciatyvos.
Sankcijų planai pradėti svarstyti dėl ekstremistų naujakurių smurto prieš palestiniečius – ypač po spalio 7 d. „Hamas“ grupuotės Izraelyje surengtų žudynių. Atakos, kaip ir gyvenviečių statyba, laikomi kliūtimi siekiant ilgalaikės taikos Artimųjų Rytų konflikte.
Įvesdama sankcijas, ES seka JAV pavyzdžiu. Vašingtonas jau pritaikė baudžiamąsias priemones, nukreiptas prieš ekstremistiškai nusiteikusius Izraelio naujakurius. JAV, be kita ko, kaltina sankcionuojamus asmenis Vakarų Krante dalyvavus smurtiniuose veiksmuose prieš palestiniečių civilius.
ES baudžiamosios priemonės bus įvestos taikant ES sankcijų instrumentą, skirtą bausti už sunkius žmogaus teisių pažeidimus. Pritaikius sankcijas, bus įšaldytas sankcionuojamų asmenų turtas ES. Be to, jie negalės atvykti į ES ir vykdyti verslo su ES piliečiais.
Sankcijas naujakuriams planuota įvesti jau prieš kelias savaites. Tačiau Vengrijos vyriausybė, kuri Bendrijoje laikoma itin draugiška Izraeliui, tik pirmadienį aukštu lygiu signalizavo, kad neketina blokuoti planų. Dalis susitarimo yra ir tai, kad naujos sankcijos bus paskelbtos ir „Hamas“.
Viena įtemptos padėties Vakarų Krante priežasčių yra ta, kad Izraelis ten nuo teritorijos užkariavimo per šešių dienų karą 1967-aisiais vykdo ginčytiną gyvenviečių plėtrą. Naujakurių skaičius teritorijoje jau pasiekė pusę milijono. Įskaitant Rytų Jeruzalę, jų yra net 700 000. Naujakuriai gyvena tarp 3 mln. palestiniečių.
Įspėjo Izraelį
Tuo metu Junginės Valstijos siekia įtikinti Izraelį atsisakyti planuojamos sausumos operacijos pabėgėlių perpildytame Rafos mieste Gazos Ruožo pietuose. JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį telefonu paragino Izraelio premjerą Benyaminą Netanyahu ateinančiomis dienomis nusiųsti į Vašingtoną kariuomenės ir žvalgybos atstovų bei humanitarinės pagalbos specialistų komandą, pirmadienį sakė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Anot jo, yra kitų būdų, kaip kovoti su „Hamas“ – nesiveržiant į Rafą.
„Mes manome, kad „Hamas“ nei Rafoje, nei kur kitur neturėtų jaustis saugiai, tačiau didelė sausumos operacija ten būtų klaida“, – kalbėjo J. Sullivanas. Susitikimas su Izraelio delegacija numatytas šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje.
Rafoje šiuo metu glaudžiasi per milijonas žmonių, tačiau Izraelis nei JAV, nei pasauliui nepristatė plano, kaip šiuos žmones būtų galima nugabenti į saugią vietą ir jais pasirūpinti. „Manome, kad jie nepradės didelės karinės operacijos Rafoje, kol mes nesurengsime šių pokalbių“, – teigė J. Sullivanas.
Katare tuo tarpu prasidėjo naujos derybos dėl paliaubų Gazos kare ir įkaitų paleidimo. Izraelio televizija panešė, kad Izraelio užsienio žvalgybos vadas Davidas Barnea čia susitiko su tarpininkais. Spėjama, kad pokalbiai gali trukti mažiausiai dvi savaites.
„Hamas“ tarpininkams Katarui, Egiptui ir JAV neseniai pateikė naują pasiūlymą. Grupuotė nebereikalauja, kad Izraelis pirmiausiai nutrauktų karą ir tik tada būtų apsikeista pirmaisiais įkaitais ir kaliniais. Remiantis pasiūlymu, islamistai ne tik laikinai nutraukti karinius veiksmus reikalautų tik antrajam įkaitų paleidimo etapui. Tačiau Izraelis, anot žiniasklaidos, nusiteikęs pesimistiškai ir toliai kalba apie nerealius teroristinės grupuotės reikalavimus.
