ScanpixRemiantis komentarais, išsakytais JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno patarėjų gynybos klausimais, jis galėtų, bent iš dalies, atšaukti Donaldo Trampo administracijos sprendimą išvesti iš Vokietijos apie 12 tūkst. amerikiečių karių.
Tokią prognozę per dar rugpjūtį vykusią konferenciją padarė Michele Flournoy – buvusi gynybos sekretoriaus pavaduotoja, laikoma realiausia kandidate į Pentagono vadovo postą naujoje vyriausybėje.
„Esant naujai administracijai, ji paprastai visų pirma persvarsto strategiją visame pasaulyje“, – pažymėjo ji per Aspeno saugumo forumą, komentuodama ketinimus išvesti karius.
„Tikiuosi, kad šis [planas] nebus iki galo įgyvendintas, nes manau, kad tai neatitinka strateginių JAV interesų ir labai kenkia mūsų santykiams su sąjungininkais“, – sakė M. Flournoy.
Apie minimą žingsnį liepos 29 dieną paskelbė buvęs gynybos sekretorius Markas Esperis, kurį pirmadienį netikėtai atleido D. Trumpas.
Šiuo metu Europos didžiausioje ekonomikoje dislokuota apie 34 500 amerikiečių karių. D. Trumpo administracija ketino 6 400 iš jų sugrąžinti namo, o dar 5 600 dislokuoti kitose NATO valstybėse, visų pirma Belgijoje ir Italijoje.
„Jokios logikos“
M. Esperis apibūdino pajėgų perkėlimą kaip strategiškai būtiną, ypač atsižvelgiant į pastangas neutralizuoti Rusijos įtaką, tačiau D. Trumpas nedelsdamas paneigė tokį paaiškinimą, teigdamas, kad šis manevras iš tikrųjų yra atsakas yra Vokietijos atsisakymą „apmokėti sąskaitas“.
„Nebenorime būti mulkinami... Giname Vokietiją, o pajėgumus mažiname, nes jie neapmoka sąskaitų“, – tuo metu paaiškino D. Trumpas.
„Nematau čia jokios logikos“, – savo ruožtu pareiškė M. Flournoy, galėjusi tapti pasaulio galingiausios kariuomenės pirmąja vadove moterimi, jei 2016 metų JAV prezidento rinkimus būtų laimėjusi demokratė Hillary Clinton.
Pajėgų išvedimas „buvo palaikytas tam tikra bausme... ir jis Europoje davė peno naratyvui, kad, deja, Jungtinėmis Valstijomis negalima pasikliauti, kad negalima tikėtis, jog būsime jiems ištikimi, kad nevertiname santykių su NATO aljansu“, apgailestavo M. Flournoy.
Kita J. Bideno patarėja Kathleen Hicks taip pat kritikavo karių išvedimą iš Vokietijos. Rugpjūtį ji parašė laikraštyje „The Hill“, kad šis žingsnis „naudingas mūsų priešininkams“.
Toks sprendimas „kainuos mums parengtį“ ir „brangiai atsieis“, pabrėžė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Tarptautinio saugumo programai vadovaujanti K. Hicks.
Didelė perkėlimo kaina
K. Hicks taip pat skeptiškai įvertino M. Esperio patikinimus, kad iš Vokietijos išvedamas kontingentą rotacijos tvarka pakeitus naujais daliniais, pavyktų sutaupytų lėšų.
„11 900 karių, pavaldinių ir įrangos vienetų perkėlimas, taip pat naujų pragyvenimo, darbo ir parengimo galimybių užtikrinimas reikalauja daugiau pinigų“, – pabrėžė ji.
K. Hicks pirmadienį buvo nominuota vadovauti demokratų komandai, prižiūrinčiai valdžios keitimo procesą Gynybos departamente.
Vokietija yra priėmusi daugiau JAV karių nei bet kuri kita Europos šalis; šis faktas laikomas Sąjungininkų okupacijos palikimu po Antrojo pasaulinio karo. Dabar Berlynas yra pasirengęs užversti D. Trumpo eros puslapį.
Tačiau rugsėjį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP Vokietijos transatlantinių santykių vadovas Peteris Beyeris vengė tiesiai komentuoti Vašingtono planus dėl karių išvedimo.
„Ginčus keliantys klausimai per naktį niekur nedings, tačiau prezidentaujant Bidenui transatlantinė draugystė vėl taptų labiau pagrįsta, apskaičiuojama ir patikima“, – teigė jis.
M. Flournoy nepatikslino, ar pasisakytų už visų minimų karių tolesnį dislokavimą Vokietijoje, bet prognozavo, jog kai kurie daliniai galėtų būti perkelti ryčiau.
„Ir galbūt mums reikia [dislokuoti] daugiau [karių] Baltijos šalyse, Lenkijoje ar kur nors kitur, Rumunijoje, bet tai nebuvo [žingsnio Vokietijoje] paskata“, – sakė ji.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
