ScanpixJAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida prieš pirmadienį pristatydamas daugiašalę prekybos iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti Amerikos strateginę galią Azijoje.
Atvykęs į Japoniją po trijų dienų vizito kitoje svarbioje JAV sąjungininkėje Pietų Korėjoje, J. Bidenas gyrė Tokiją kaip „svarbų pasaulio lyderį“, prisijungusį prie JAV vadovaujamo spaudimo Rusijai dėl karo prieš Ukrainą.
„JAV ir Japonijos aljansas jau seniai yra taikos ir klestėjimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione kertinis akmuo, o Jungtinės Valstijos tebėra visiškai įsipareigojusios ginti Japoniją“, – sakė J. Bidenas po pokalbio su F. Kishida.
„Šiandien ir ateityje iššūkius spręsime kartu“, – pridūrė JAV prezidentas.
JAV pareigūnai Japoniją ir Pietų Korėją apibūdina kaip Vašingtono atramos taškus prieš augančią Kinijos prekybinę ir karinę galią, taip pat kaip partneres Vakarų vadovaujamame aljanse, siekiančiame izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos Ukrainoje.
Vašingtonas nori parodyti, kad Ukrainos krizė neatitraukė jo dėmesio nuo Azijos, ir Japonijos premjeras sveikino J. Bideno vizitą, surengtą tęsiantis karui.
„Jūsų vizitas į Japoniją tokiu metu rodo, kad Jungtinės Valstijos, kad ir kokia bebūtų padėtis, ir toliau stiprins savo dalyvavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – sakė Japonijos premjeras.
Šiaurės Korėja ignoruoja J. Bideną
J. Bideno kelionę temdo nerimas, kad neprognozuojama Šiaurės Korėja jam viešint Azijoje gali išbandyti branduolines kovines galvutes nešti pajėgią raketą arba susprogdinti branduolinį užtaisą.
Spėlionės, kad tai gali įvykti J. Bidenui savaitgalį viešint Seule, nepasitvirtino.
Tačiau Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams sakė, kad tokia grėsmė išlieka, ir pabrėžė, kad Pchenjano diktatoriškas režimas gali rinktis.
„Jei Šiaurės Korėja imsis veiksmų, būsime pasirengę reaguoti. Jei Šiaurės Korėja nesiims veiksmų, ji, kaip jau ne kartą sakėme, turi galimybę sėsti prie derybų stalo“, – sakė jis.
Pchenjanas iki šiol neatsakė į Jungtinių Valstijų raginimus užmegzti dialogą, sako pareigūnai. Pasak J. Bideno, Šiaurės Korėja ignoruoja netgi siūlymus padėti kovoti su šalyje kilusiu ir sparčiai besiplečiančiu COVID-19 protrūkiu.
Baltieji rūmai informavo, kad ši padėtis bus viena iš J. Bideno ir F. Kishidos derybų darbotvarkės temų. Taip pat bus aptarta jų „bendra vizija dėl laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono“, nurodė Baltieji rūmai, pavartodami diplomatinę formuluotę, reiškiančią siekį išlaikyti status quo, Kinijai plečiant savo įtaką.
JAV lyderis taip pat paskelbė pareiškimą dėl „stabilumo“ Taivano sąsiauryje, didėjant susirūpinimui dėl Kinijos spaudimo šiai demokratiškai valdomai salai.
J. Bidenas pareiškė, kad JAV gintų Taivaną, jei Pekinas įsiveržtų į šią salą, ir perspėjo, kad Kinija „flirtuoja su pavojumi“.
„Tokį įsipareigojimą prisiėmėme“, – sakė jis, paklaustas, ar JAV kariniu būdu įsikištų, jei Kinija bandytų jėga perimti Taivano kontrolę.
„Mes sutikome su „vienos Kinijos“ politika, pasirašėme dėl to,.. bet mintis, kad jį [Taivaną] galima perimti jėga, yra tiesiog nederama“, – pridūrė JAV vadovas.
Manoma, kad F. Kishida taip pat paskelbs apie planus didinti išlaidas gynybai – tai itin opus klausimas Japonijoje, kurios pacifistinė konstitucija, priimta po Antrojo pasaulinio karo, leidžia šaliai turėti tik gynybinius pajėgumus.
Prekybos iniciatyva
Po bendros spaudos konferencijos su Japonijos vyriausybės vadovu J. Bidenas pristatė ilgai lauktą prekybos iniciatyvą – Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ekonominę programą (Indo-Pacific Economic Framework, IPEF), kuria, be kita ko, siekiama įtvirtinti Jungtinių Valstijų dalyvavimą regione.
Iš pradžių prie šios programos prisijungs 13 šalių, įskaitant Indiją ir Japoniją. Vis dėlto kyla klausimų, kaip ketinama užtikrinti, kad partnerės laikytųsi sutartų elgesio standartų.
„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija kartu su 11 kitų valstybių pradės įgyvendinti Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ekonominę programą. Ši sistema – tai įsipareigojimas bendradarbiauti su mūsų artimais draugais ir partneriais regione sprendžiant uždavinius, kurie yra svarbiausi užtikrinant ekonominį konkurencingumą XXI amžiuje“, – sakė J. Bidenas.
Vašingtonas propaguoja IPEF kaip sistemą, kuri ilgainiui taps prekybos ryšiais glaudžiai susijusių šalių grupe.
Skirtingai nuo tradicinių prekybos blokų, IPEF narės nesiderės dėl tarifų ir lengvesnio patekimo į rinką – priemonės, kuri tampa vis nepopuliaresnė tarp Amerikos rinkėjų, bijančių neigiamo poveikio vietinei gamybai.
Vietoj to programa numato prekybos partnerių integraciją taikant sutartus standartus keturiose pagrindinėse srityse: skaitmeninės ekonomikos, tiekimo grandinių, švarios energijos infrastruktūros ir kovos su korupcija priemonių.
Po Donaldo Trumpo 2017 metų sprendimo pasitraukti iš Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (Trans-Pacific Partnership, TPP), Jungtinėse Valstijose nėra didžiulio politinio entuziazmo dėl naujo privalomo prekybos susitarimo su Azija.
Tas didžiulis prekybos blokas buvo atgaivintas 2018 metais nedalyvaujant JAV, kai buvo sudarytas Visapusiškas ir pažangus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimas (Comprehensive and Progressive Agreement for Trans-Pacific Partnership).
Antradienį J. Bidenas aptars Amerikos lyderystės Indijos ir Ramiojo vandenynų regione temą Ketverto (angl. The Quad) aljanso – Australijos, Indijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – viršūnių susitikime.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
