ScanpixJAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį gynė JAV kariuomenės išvedimą iš Afganistano po stulbinamai greito Talibano karinio perėmimo, sukėlusio paniką Kabule, sostinės oro uostą užplūdus tūkstančiams afganistaniečių, beviltiškai bandančių ištrūkti iš šalies.
Savo pirmajame viešame pareiškime po to, kai savaitgalį Afganistano kontrolę perėmė islamistų sukilėliai, J. Bidenas pripažino, kad Talibano pažanga vystėsi greičiau, nei tikėtasi.
Smarkiai kritikuodamas Vakarų remiamą vyriausybę, kuri buvo nuversta be reikšmingo kariuomenės pasipriešinimo, jis sakė, kad JAV kariai negali apginti tautos, kurios lyderiai „pasidavė ir pabėgo“, kaip prezidentas Ashrafas Ghani.
„Mes jiems [Afganistano vyriausybei] suteikėme visas galimybes patiems spręsti savo ateitį. [Tačiau] negalėjome parūpinti jiems valios kovoti už tą ateitį“, – kalbėjo J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose.
„Amerikos kariai negali ir neturėtų kariauti ir mirti kare, kuriame Afganistano pajėgos nenori kovoti už save“, – pridūrė jis.
„Tvirtai ginu savo sprendimą. Per 20 metų sunkiuoju būdu pasimokiau, kad niekada nebūna gero laiko išvesti JAV pajėgas“, – J. Bidenas kalbėjo Baltuosiuose rūmuose, jo kalbą tiesiogiai transliuojant televizijai.
Amerikos lyderis pridūrė, kad JAV nacionaliniai interesai visuomet buvo labiausiai susiję su pastangomis neleisti rengti teroro atakų prieš Jungtines Valstijas iš šios karo nualintos šalies.
„Niekada nemanyta, kad misija Afganistane bus formuoti valstybę“, – pabrėžė J. Bidenas.
JAV karo liūnas Afganistane būtų parankus Rusijai ir Kinijai
Anksčiau JAV prezidentas buvo pareiškęs, kad ilgesnis karas Afganistane būtų naudingas Kinijai ir Rusijai, nors amerikiečių diplomatijos vadovas jau pasikonsultavo su abiem šalimis dėl greitos Talibano pergalės.
„Tikrosios mūsų strateginės varžovės, Kinija ir Rusija, atiduotų viską, kad JAV ir toliau skirtų milijardų dolerių vertės išteklius ir dėmesį amžinoms pastangoms stabilizuoti Afganistaną“, – kreipdamasis į tautiečius pabrėžė J. Bidenas, tvirtai gindamas savo sprendimą išvesti karius iš karo draskomos valstybės.
Anksčiau valstybės sekretorius Antony Blinkenas vis dėlto aptarė padėtį Afganistane su Rusijos ir Kinijos užsienio reikalų ministrais, tiek Maskvai, tiek Pekinui suskubus pereiti prie bendradarbiavimo su Talibanu.
Pasak Rusijos, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas su A. Blinkenu aptarė Maskvos pastangas užmegzti ryšius su įvairiomis Afganistano politinėmis jėgomis, siekiant „padėti užtikrinti stabilumą ir viešąją tvarką“.
Jiedu „sutarė tęsti konsultacijas, dalyvaujant Kinijai, Pakistanui ir kitoms suinteresuotoms šalims, siekiant paruošti tinkamą dirvą galimybei naujomis sąlygomis pradėti įtraukų vidaus dialogą Afganistane“, rašoma rusų Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Tiek Rusija, tiek Kinija sutvirtino ryšius su Talibanu, Jungtinėms Valstijoms nusprendus pasitraukti iš Afganistano ir užbaigti 20 metų trukusią karinę intervenciją. Po šio sprendimo vyriausybė Kabule galiausiai subyrėjo.
Maskva, kuri sovietmečiu vykdė dešimtmetį trukusią ir brangiai atsiėjusią Afganistano okupaciją, per kurią kovojo su islamistais partizanais, tuo metu remtais Vašingtono, neuždarė savo ambasados Kabule ir ketina tęsti diskusijas su Talibanu.
Rusija pareiškė matanti, kad talibai „atkuria tvarką“, o Kinija pirmadienį paskelbė norinti palaikyti „draugiškus ir į bendradarbiavimą nukreiptus“ santykius su islamistų vadovaujamu Afganistanu.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sakė A. Blinkenui, kad Pekinas siekia „atviros ir įtraukios politinės sistemos“.
„Kinija yra pasirengusi palaikyti kontaktus su JAV, ragindama rasti sklandų sprendimą Afganistano klausimui, kad būtų išvengta naujo pilietinio karo ar humanitarinės katastrofos Afganistane ir kad šalis vėl netaptų terorizmo židiniu ir prieglobsčiu“, – Wang Yi citavo valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Kinija, kuri, pasak žmogaus teisių organizacijų, įkalino daugiau nei milijoną uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų narių per kampaniją, kurią Vašingtonas laiko genocidu, trokšta užkirsti kelią islamiškam radikalizmui savo teritorijoje ir yra Pakistano, istorinio Talibano rėmėjo, sąjungininkė.
A. Blinkenas pirmadienį taip pat pasikalbėjo su pakistaniečių užsienio reikalų ministru Shahu Mahmoodu Qureshi, o nuo sekmadienio palaiko kontaktus su kolegomis iš pagrindinių sąjungininkių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją, informavo Valstybės departamentas.
JAV derybininkas Zalmay Khalilzadas, dėdamas fiasko patyrusias diplomatines pastangas parengti susitarimą dėl taikaus dalijimosi valdžia Afganistane, dažnai konsultuodavosi su Rusija ir Kinija.
„Esame išsigandę“
Talibanas užėmė Kabulą ir daugumą kitų pagrindinių miestų praliedamas nedaug kraujo. Antradienį paskelbė „visuotinę amnestiją“ visiems vyriausybės pareigūnams ir paragino juos sugrįžti į darbą, praėjus dviem dienoms nuo valdžios perėmimo.
„Visiems buvo paskelbta visuotinė amnestija,.. todėl turėtumėte pradėti savo įprastą gyvenimą visiškai pasitikėdami“, – sakoma Talibano pareiškime.
Tačiau sostinėje panika apėmė daugelį gyventojų, kurie bijojo, kad pasikartos žiaurus Talibano islamistų valdymas, matytas 1996–2001 metais.
Kabulo oro uoste tūkstančiai afganistaniečių, mėginančių bet kokia kaina pabėgti nuo kontrolę šalyje perėmusių talibų, bandė patekti į kelis lėktuvus.
„Bijome gyventi šiame mieste ir mėginame pabėgti iš Kabulo“, – sakė vienas 25 metų vyras, buvęs minioje ant kilimo ir leidimosi tako.
„Kadangi tarnavau kariuomenėje, Talibanas tikrai į mane taikytųsi“, – teigė jis.
Jungtinės Valstijos išsiuntė 6 000 karių, kad užtikrintų saugią ambasados darbuotojų, taip pat afganų, kurie dirbo vertėjais ar užėmė kitas pareigas, evakavimą.
Kitos šalys, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Australiją, taip pat organizavo užsakomuosius skrydžius.
Pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbta filmuota medžiaga, kurioje matyti šimtai žmonių, bėgančių paskui riedantį JAV karinių oro pajėgų lėktuvą, o kai kurie laikėsi įsikibę ant jo važiuoklės.
Kituose vaizdo įrašuose matyti, kaip dar daugiau civilių karštligiškai ropščiasi ant oro uosto trapo, vos atlaikančio ant jo sulipusių žmonių svorį.
Vienoje JAV žiniasklaidos skelbtoje nuotraukoje matomas JAV karinis transporto lėktuvas, kuriame esą buvo apie 640 afganų – kai kurie paskutinę minutę užlipo ant pusiau atviros rampos ir buvo įleisti į orlaivį.
„Košmaras moterims“
Talibano kovotojai perėmė kontrolės postus visame Kabule, o kovotojai su šautuvais, permestais per petį, vaikščiojo Žaliosios zonos, stipriai įtvirtinto rajono, kuriame yra dauguma ambasadų ir tarptautinių organizacijų, gatvėmis.
A. Ghani išvykimas iš šalies sekmadienį užbaigė jo vyriausybės žlugimą. Jo buvimo vieta šiuo metu nežinoma.
Talibai siekė įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad afganai neturėtų jų bijoti, o vienas iš Talibano įkūrėjų Abdul Ghani Baradaras sakė, jog kovotojai turi parodyti, kad gali „tarnauti mūsų tautai ir užtikrinti saugumą“.
Tačiau daugelio afganų tokie patikinimai neguodė.
„Tai košmaras išsilavinusioms moterims, kurios įsivaizdavo šviesesnę ateitį sau ir ateinančioms kartoms“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvusi jaunimo atstovė Jungtinėse Tautose Aisha Khurram.
Valstybės departamentas teigė, kad bet kokie JAV ryšiai su talibų vyriausybe priklausys nuo to, kaip jie gerbs žmogaus teises ir atmes ekstremizmą.
J. Bidenas griežtai perspėjo Talibaną nemėginti trikdyti amerikiečių diplomatų ir JAV pajėgoms talkinusių tūkstančių afganistaniečių evakuacijos per Kabulo oro uostą.
JAV prezidentas sakė, kad atsakas į bet kokią ataką bus „staigus ir galingas“.
„Prireikus ginsime savo žmones niokojama jėga“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Kinija buvo pirmoji didelė valstybė, išreiškusi paramą Talibanui. Ji paskelbė, kad yra pasiruošusi „draugiškiems santykiams“.
Rusija bei Iranas taip pat ėmėsi diplomatinių iniciatyvų.
„Pasaulis stebi“
Kritikai sako, kad JAV, kaip pasaulinės galios, reputaciją smarkiai sugadino Talibano pergalė, praėjus beveik dvidešimčiai metų po to, kai talibai JAV buvo nuversti iš valdžios dėl jų paramos teroristų tinklui „al Qaeda“.
Tačiau Vašingtonas tvirtina, kad jo du dešimtmečius trukęs karas Afganistane buvo sėkmingas, per jį panaikinta „al Qaeda“ grėsmė.
JT Saugumo Taryba pirmadienį pareiškė, jog tarptautinė bendruomenė turi užtikrinti, kad Afganistanas netaptų „platforma arba saugiu prieglobsčiu teroristinėms organizacijoms“.
„Pasaulis stebi, – kalbėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. – Negalime ir neturime apleisti Afganistano žmonių.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
