ScanpixKai beveik prieš trejus metus Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV prezidentas Joe Bidenas nustatė tris JAV atsako tikslus. Tarp jų niekada nebuvo Ukrainos pergalės. Frazė, kuria Baltieji rūmai apibūdino savo tuometę misiją – remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, buvo sąmoningai miglota, rašo žurnalas „Time“.
„Mes sąmoningai nekalbėjome apie teritorinius parametrus“, – leidinys cituoja Ericą Greeną, kuris tuo metu dirbo J. Bideno Nacionalinio saugumo taryboje ir prižiūrėjo Rusijos politiką. Kitaip tariant, JAV nežadėjo padėti Ukrainai susigrąžinti visų Rusijos užimtų žemių ir tikrai ne didžiulių teritorijų Rytų Ukrainoje ir Krymo pusiasalio, kuriuos Maskva užgrobė per pirmąją invaziją 2014 m. Priežastis buvo paprasta, teigė E. Greenas: Baltųjų rūmų nuomone, to padaryti Ukraina nepajėgi, net ir su didele Vakarų pagalba.
„Galiausiai tai neturėjo būti sėkmės istorija. Svarbesnis tikslas buvo, kad Ukraina išliktų kaip suvereni, demokratinė šalis, galinti laisvai siekti integracijos su Vakarais“, – pridūrė jis.
Tai buvo vienas iš trijų J. Bideno iškeltų tikslų, rašo „Time“. Jis taip pat norėjo, kad JAV ir jų sąjungininkės išliktų vieningos, ir primygtinai reikalavo vengti tiesioginio Rusijos ir NATO konflikto. Žvelgiant į jo vadovavimą per karą Ukrainoje, kuris neabejotinai suformuos jo, kaip valstybės veikėjo, palikimą, J. Bidenas šiuos tris tikslus pasiekė. Tačiau sėkmė šiomis ribotomis sąlygomis mažai tenkina net kai kuriuos jo artimiausius sąjungininkus.
„Deja, tai tokia sėkmė, dėl kurios nesijauti puikiai, – interviu „Time“ sakė E. Greenas. – Nes Ukrainai tenka tiek daug kančių ir tiek daug nežinomybės dėl to, kur ji galiausiai nusileis.“
Pasak žurnalo, ukrainiečių nusivylimas J. Bidenu kaupėsi per visą invazijos laikotarpį, o po JAV prezidento rinkimų, pasibaigusių Donaldo Trumpo pergale, jie jį reiškė dar atviriau. Sausio pradžioje transliuotoje tinklalaidėje prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad JAV, vadovaujant J. Bidenui, nepadarė pakankamai, kad įvestų sankcijas Rusijai ir suteiktų Ukrainai ginklų bei saugumo garantijų. „Su visa pagarba Jungtinėms Valstijoms ir administracijai, – sakė V. Zelenskis. – Nenoriu, kad susiklostytų tokia pati situacija, kokia buvo su J. Bidenu. Prašau sankcijų dabar, prašau, ir ginklų dabar.“
Kaip pastebi „Time“, kritika buvo neįprastai aštri ir atrodo dar labiau pastebima atsižvelgiant į tai, kokią paramą JAV suteikė Ukrainai J. Bideno kadencijos metu – vien nuo 2022 m. vasario rusų invazijos, JAV valstybės departamento duomenimis, 66 mlrd. dolerių karinės paramos. Sudėjus šią sumą su visa Kongreso patvirtinta pagalba Ukrainos ekonominiams, humanitariniams ir kitiems poreikiams tenkinti, praėjusių metų rugsėjo duomenimis, bendra suma siekia apie 183 mlrd. dolerių, kaip skelbia 2023 m. įsteigta JAV vyriausybės priežiūros tarnyba „Ukraine Oversight“, kurios tikslas – stebėti ir atsiskaityti už visą šią pagalbą.
Vis dėlto V. Zelenskis ir kai kurie jo sąjungininkai primygtinai tvirtina, kad JAV pernelyg atsargiai priešinasi Rusijai, ypač kai kalbama apie aiškaus kelio į NATO narystę suteikimą Ukrainai.
„Labai svarbu, kad mes turime tą pačią Ukrainos saugumo ateities viziją – Europos Sąjungoje ir NATO“, – sakė Ukrainos prezidentas per savo paskutinį vizitą Baltuosiuose rūmuose rugsėjo mėnesį.
Šio vizito metu V. Zelenskis pateikė J. Bidenui išsamų prašymų sąrašą, kurį pavadino Ukrainos „pergalės planu“. Be raginimo pakviesti prisijungti prie NATO, plane JAV buvo raginamos sustiprinti Ukrainos pozicijas kare, suteikiant didžiulį naujų ginklų kiekį ir leidimą juos naudoti giliai Rusijos teritorijoje. Tuo metu J. Baidenas jau buvo paskelbęs, kad nekandidatuos perrinkimo rinkimuose, ir ukrainiečiai tikėjosi, kad jo „raišos anties“ statusas išlaisvins jį priimti drąsesnius sprendimus, iš dalies siekiant užtikrinti jo palikimą užsienio reikalų srityje.
„Mums jo palikimas yra argumentas, – „Time“ sakė vienas aukšto rango V. Zelenskio delegacijos Vašingtone narys. – Kaip tave prisimins istorija?“
Raginimai buvo priimti nevienareikšmiškai. Ukrainos narystės NATO klausimu J. Bidenas nesileido į kalbas. Tačiau jis padarė keletą žingsnių, kuriuos Baltieji rūmai ilgą laiką atmetė kaip pernelyg pavojingus. Lapkritį JAV leido Ukrainai naudoti amerikietiškas raketas smūgiams giliai Rusijos teritorijoje. Sausį J. Baideno administracija įvedė griežtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, įskaitant šešėlinį laivyną tanklaivių, kuriuos Rusija naudojo savo naftai eksportuoti.
Nors šie sprendimai neatitiko visų V. Zelenskio norų, jie padėjo J. Bidenui per paskutinę jo kadencijos užsienio politikos kalbą įrodyti, kad JAV pasiekė savo tikslus gindamos Ukrainą. Tačiau jis išliko atsargus ir nežadėjo, kad Ukraina atgaus daugiau savo teritorijos ar net išgyvens iki šio karo pabaigos.
Ateitis, apie kurią galvoja V. Zelenskis ir daugelis jo tėvynainių, yra ta, kurioje Rusija bus nugalėta. Tačiau J. Bidenas, telkdamas pasaulį kovai, į savo tikslus įterpė mintį, kad ginti Ukrainą nuo Rusijos nėra tas pats, kas nugalėti Rusiją. Tad nenuostabu, jei šis tikslas lieka toli nuo V. Zelenskio akiračio, apibendrina „Time“.
