ELTA„Neabejotinai prezidentas [Vladimiras – IQ past.] Putinas bando perbraižyti įtakos sferos ribas, kad grąžintų savo galią prieš kaimynes“, – Vašingtone (JAV) įsikūrusio Wilsono centro surengtoje diskusijoje teigė generalinis NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie Maskvos grasinimus Moldovai ir Sakartvelui. Tačiau šie grasinimai, anot jo, negali būti suprantami kaip grasinimai Baltijos šalims ar kitoms NATO valstybėms narėms.
„Tai nereiškia, kad matome karinio puolimo grėsmę prieš NATO valstybes, – diskusijoje sakė J. Stoltenbergas. – Tai ypač svarbu pabrėžti ir šių dviejų grėsmių nepainioti. Visa NATO esmė yra užkirsti kelią karui ir branduolinei atakai, ir mes tai sėkmingai darome jau 75 metus.“
Vienas NATO uždavinių yra užtikrinti, kad Rusijos karas Ukrainoje neišplistų ir netaptų visos Europos karu – tai yra viena priežasčių, kodėl NATO šiuo metu nesiunčia į Ukrainą savo karių, nenorėdama eskaluoti situacijos. Tačiau tuo pačiu metu NATO daro viską, ką gali, remdama ukrainiečius kovoje prieš Rusiją.
Jis priminė, kad Šaltojo karo metu sovietai NATO pasienyje taip pat turėjo sutelkę šimtus tūkstančių savo karių ir Aljansas įstengė atgrasyti Sovietų Sąjungą nuo tiesioginio puolimo – vadinasi, atgrasymas veikia. NATO šiuo metu telkiami gynybiniai pajėgumai tiek Europos sausumoje, tiek vandenyse yra skirti atgrasyti, o ne karui pradėti, ir kol Maskva šį atgrasymą ir galimą žalą užpuolus apskaičiuos teisingai, karas neišplis. „Kartais kalbama, kad iki Rusijos puolimo laukia keleri metai, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Ne, nes NATO visa esmė yra užkirsti tam kelią.“
Hibridinės Rusijos atakos prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, įskaitant ir migrantų krizes, neprasprūsta pro NATO akis, tačiau šios atakos skiriasi nuo konvencinių karo veiksmų. Ką NATO šiuo atveju gali daryti? Aljanso gynybos ministrai susitiko praėjusią savaitę ir sutarė dėl galimų atsako variantų – tiek ir viso Aljanso, tiek ir atskirų valstybių narių. Tarp tokių variantų yra žinomumo apie tokias atakas didinimas, dalijimasis žvalgybos informacija, geresnė kritinės infrastruktūros apsauga ir dažnesni bendri mokymai. „Šios atakos yra kitokios ir jos reikalauja kitokio NATO atsakymo“, – atkreipė dėmesį generalinis sekretorius.
„Niekas nežino, kaip baigsis karas Ukrainoje, – teigė generalinis sekretorius. – Bet kai jis baigsis, turime būti tikri, kad tai reiškia taiką, o ne laikiną pauzę.“ Jis priminė apie Rusijos konfliktą Sakartvele 2008 m., kuris ilgainiui tapo įšaldytas ir leido Rusijai ne tik išbandyti Vakarų valstybių ribas, bet ir persigrupuoti, planuoti tolesnius savo veiksmus. Rusijos siūloma taika, anot J. Stoltenbergo, ir reiškia tokią pauzę. Didžiausias užtikrinimas Ukrainai ir visai Europai, kad žemyne įsivyraus ilgalaikė taika, yra Ukrainos narystė NATO.
„Mes NATO paprasčiausiai esame saugesni kartu. Ir būtų kvaila kitaip manyti ir JAV, ir bet kuriai kitai valstybei narei“, – teigė J. Stoltenbergas. Net ir kalbėdamas apie JAV įtampą su Kinija, generalinis sekretorius priminė, kad vienų JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 26 proc. pasaulio BVP, bet visų NATO narių kartu – 50 proc. Todėl joms visoms labiau apsimoka išlikti vieningoms, nesvarbu, kas yra priešininkas – Maskva, Pekinas ar Teheranas. NATO saugumas yra ne regioninis, o pasaulinis – tai aiškiai parodė Rusijos karas Ukrainoje, kai Maskvai padeda Kinija ir Iranas. Autoritariniams lyderiams negalima rodyti, kad naudodami karinę jėgą jie gali pasiekti savo tikslų, dėl to labai svarbu dabar užkirsti kelią Rusijai.
