
Rusijos armija – kupina paradoksų: neveiksminga, bet efektyvi; konservatyvi, bet prisitaikanti; ja rusai didžiuojasi, bet joje nenori tarnauti. Patys Vakarai turi keisti ir požiūrį į ją, ir savo mąstymą, IQ Briuselio biuro vadovui Evaldui Labanauskui teigė EGMONT instituto ekspertas dr. Jorisas Van Bladelis, neseniai išleidęs knygą „Land van het Grote Sterven: Hoe Rusland de Westerse logica tart“ („Šalis, pasiruošusi didžiai aukai: kaip Rusija nepaklūsta Vakarų logikai“).
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Knygoje nagrinėjate Rusijos armiją, tad pradėkime nuo to, kokias silpnas jos vietas atskleidėte?
– Visų pirma, manau, reikia pabrėžti, kad tokio bendrinio dalyko kaip Rusijos armija nėra. Turiu omeny, kad yra labai gerai apmokyti daliniai ir labai blogi junginiai. Turime atsisakyti generalizacijos ir būti kiek įmanoma tikslesni. Bet bendrai žinome, kad joje yra labai daug blogų dalykų: problemos su logistika, su lyderyste, karių skaičiumi, smurtas joje. Visa tai užfiksuota ir yra istorinės problemos. Jei paimsime Antrojo pasaulinio karo prisiminimus, pamatysime visas tas pačias problemas, kaip blogas vadovavimas ir t. t.