ScanpixJaponijos premjeras Shinzo Abe penktadienį vykusios spaudos konferencijos metu išsklaidė abejones dėl savo sveikatos ir paskelbė apie atsistatydinimą.
Ši netikėta žinia atveria varžybas dėl lyderystės trečiojoje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.
„Nusprendžiau atsistatydinti iš ministro pirmininko posto“, – per spaudos konferenciją sakė Sh. Abe. Premjeras pridūrė, kad jam atsinaujino opinis kolitas, dėl kurio jis buvo priverstas anksti nutraukti savo pirmąją kadenciją.
Šią žinią, pirmiausia paskelbtą visuomeninio transliuotojo NHK ir kitų žiniasklaidos priemonių, anksčiau penktadienį patvirtino valdančiosios Liberalų demokratų partijos aukšto rango pareigūnai.
Pirmą kartą Japonijos ministru pirmininku Sh. Abe buvo paskirtas 2006 m. Tuomet 52-ejų politikas tapo jauniausiu premjeru šalies istorijoje. Tačiau jau kitais metais neplanuotos spaudos konferencijos metu jis pareiškė paliksiantis postą. Šį sprendimą, įvairių šaltinių duomenimis priimti paskatino pablogėjusi sveikata – S. Abei buvo įtariamas lėtinis storosios žarnos uždegimas.
2012 m. Sh. Abe antrą kartą tapo Japonijos ministru pirmininku ir šiuo metu yra ilgiausiai pareigas einantis šalies premjeras. Trečioji ir, pagal partijos įstatus, paskutinė jo kaip valdančiosios Liberalų demokratų partijos lyderio kadencija baigsis kitų metų rugsėjį, spalį turėtų būti renkamas ir naujas parlamentas. Sh. Abes padėjėjai, britų savaitraščio „The Economist“ teigimu, pripažįsta, kad ministras pirmininkas yra „išsekęs, tačiau sutarimo, ar jis vis dar gali eiti pareigas, nėra“.
Gandai apie galbūt pašlijusią premjero sveikatą sklandė jau kelias savaites, ypač sustiprėjo pastarosiomis dienomis, kai Sh. Abe dukart apsilankė ligoninėje, kad jam būtų atlikti tyrimai, apie kuriuos detalių nepateikiama. Premjeras šį mėnesį pasiėmė tris atostogų dienas, o rugpjūčio 17-ąją iš anksto viešai nepaskelbęs nuvyko į ligoninę, kur praleido ilgiau kaip septynias valandas, kol jam buvo atlikti sveikatos tyrimai. Po savaitės jis apsilankė toje pačioje ligoninėje atlikti papildomų tyrimų ir tąsyk sakė ketinąs toliau dirbti.
Nacionalistinių pažiūrų Sh. Abe yra užmezgęs glaudžius ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bet jo politika pykdė Šiaurės ir Pietų Korėjas bei Kiniją. Vis tik Sh. Abe nepasiekė savo tikslo oficialiai perrašyti po Antrojo pasaulinio karo Jungtinių Valstijų Japonijai parašytą pacifistinę konstituciją, nes šis siekis nesulaukė pakankamo visuomenės palaikymo.
Per savo vadovavimą Sh. Abe dažnai pabrėždavo norįs padaryti Japoniją „normalia“ ir „gražia“ valstybe, turinčia stipresnę kariuomenę ir atliekančią reikšmingesnį vaidmenį sprendžiant tarptautinius reikalus.
Nors naujojo koronaviruso poveikis Japonijai buvo gana ribotas, Sh. Abe vyriausybė sulaukė griežtos kritikos dėl savo atsako į šią krizę, įskaitant nuomonės kaitaliojimą dėl pagalbos išmokų ir daug pašaipų išprovokavusio sprendimo kiekvienam namų ūkiui išduoti po dvi medžiagines apsaugines kaukes. Premjero vadovaujama ekonomikos politika, praminta „Abenomika“, taip pat buvo vis labiau peikiama, šaliai užfiksavus recesiją dar prieš prasidedant koronaviruso krizei.
Vis tik ekspertai sakė, kad valdančioji Liberalų demokratų partija nenorėtų, jog Sh. Abe pasitrauktų pirma laiko, juolab kad kol kas nėra bendro sutarimo, kas galėtų tapti jo įpėdiniu. Susiskaldžiusi Japonijos opozicija taip pat iki šiol nesugebėjo pasinaudoti prastėjančiais vyriausybės populiarumo reitingais, todėl nebuvo didelio spaudimo Sh. Abe atsistatydinti.
Netikėto atsistatydinimo scenarijus atveria įvairių galimybių. Gali būti, kad vyriausybės vairą laikinai perims vicepremjeras Taro Aso. kuriam taip pat priklauso finansų ministro portfelis, arba vyriausiasis kabineto sekretorius Yoshihide Suga. Vėlesni partijos lyderio rinkimai galėtų atvesti į valdžią visavertį įpėdinį. Kaip galimi pretendentai buvo minimi tiek T. Aso, tiek Y. Suga ir dar keli buvę ir esami kabineto nariai.
