UnsplashJungtinės Valstijos pirmadienį įgyvendino daugelį mėnesių skelbtą grasinimą nubausti Turkiją už rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400 įsigijimą, tačiau nuo griežčiausių priemonių susilaikė.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija, kuriai liko dirbti kiek ilgiau nei mėnuo, priėmė retą sprendimą imtis sankcijų prieš NATO sąjungininkę. Sankcijų taikiniu tapo Turkijos karinių pirkimų agentūra.
Jungtinės Valstijos uždraudė išduoti bet kokias eksporto iš JAV licencijas bei paskolas šiai agentūrai ir nurodė, kad jos vadovui Ismailui Demirui nebus leidžiama atvykti į šalį ar turėti čia turto.
Kongresas reikalavo imtis baudžiamojo pobūdžio priemonių dėl reikšmingos ginkluotės įsigijimo iš Rusijos pagal 2017 metų įstatymą dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis (CAATSA), tačiau D. Trumpas anksčiau reiškė palankumą Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir vengė užrūstinti Ankarą. R. T. Erdoganas anksčiau įspėjo, kad JAV sankcijos dėl rusiškų ginklų būtų „nepagarba“ Turkijai.
„Šios dienos sprendimas siunčia aiškų signalą, kad Jungtinės Valstijos visiškai įgyvendins CAATSA 231-ąjį skyrių ir netoleruos reikšmingų sandorių su Rusijos gynybos ir žvalgybos sektoriais“, – išplatintame pareiškime nurodė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompe.
Jungtines Valstijas smarkiai supykdė Ankaros sprendimas įsigyti rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400. Vašingtonas sako, kad S-400 gali sukelti grėsmę radarais sunkiai susekamiems lėktuvams ir kad šios raketos nesuderinamos su NATO sistemomis. Šiuo metu Turkija yra įsigijusi iš Rusijos keturis šio tipo priešlėktuvinės gynybos kompleksus; jų vertė siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių (22,7 mlrd. eurų).
„Jungtinės Valstijos aukščiausiu lygiu ir daugybę kartų aiškiai nurodė Turkijai, kad jos sprendimas įsigyti S-400 sukels grėsmę JAV karinių technologijų bei karių saugumui ir leis Rusijos gynybos sektoriui gauti daug lėšų, taip pat užtikrins Rusijai prieigą prie Turkijos ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės“, – sakė jis. „Visgi Turkija nusprendė įsigyti ir išbandyti S-400, nors savo gynybos poreikiams patenkinti galėjo nusipirkti su NATO oro erdvės gynybos tinklu suderinamų sistemų“, - pažymėjo valstybės sekretorius.
Reaguodamos į šį Turkijos žingsnį, Jungtinės Valstijos jau anksčiau pašalino Ankarą iš modernių naikintuvų F-35 programos.
Turkijos ir Rusijos priekaištai
Turkijos užsienio reikalų ministerija sprendimą dėl sankcijų pavadino „nesąžiningu“ ir paragino Jungtines Valstijas jį pergalvoti. „Turkija pasirengusi spręsti šį klausimą dialogo ir diplomatijos keliu, vadovaujantis Aljanso dvasia“, – nurodė ministerija.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino sankcijas „dar viena arogantiško [JAV] požiūrio į tarptautinę teisę apraiška“. Jis apkaltino JAV taikant „neteisėtas, vienašales prievartos priemones“.
Tačiau Jungtinės Valstijos tvirtina neturėjusios kito pasirinkimo. JAV pareigūnai anksčiau sakė, kad Amerika neįgyvendins savo grasinimų imtis sankcijų, jeigu sąjungininkė neaktyvuos įsigytų sistemų, tačiau spalį Turkija pradėjo S-400 bandymus. „Daugelį mėnesių visais lygiais palaikėme diplomatinius kontaktus su Turkijos vyriausybe, mėgindami padėti jai rasti išvažiavimo kelią“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas Matthew Palmeris. „Sprendimas skelbti sankcijas NATO sąjungininkei nepriimamas lengva ranka“, – kalbėjo jis.
Visgi D. Trumpo administracija susilaikė nuo griežtesnių priemonių, kurios buvo pateiktos apsvarstyti. Be kita ko, buvo siūloma imtis sankcijų prieš Turkijos finansų sistemą ar asmeniškai R. T. Erdoganą. Ekspertai sako, kad nors Vašingtoną smarkiai supykdė Ankaros sprendimas įsigyti S-400, jis supranta, kad Turkijos santykiai su Rusija yra komplikuoti, nes abi šalys stovi skirtingose barikadų pusėse Sirijos ir Libijos konfliktuose, taip pat konflikte tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
Valstybės departamentas apie baudžiamąsias priemones Turkijai paskelbė tik po to, kai Kongresas triuškinama balsų dauguma priėmė gynybos biudžeto įstatymą. Šis įstatymas įpareigoja prezidentą įvesti sankcijas Turkijai už S-400 įsigijimą, todėl D. Trumpo administracija neturėjo didelės manevro laisvės.
Europos Sąjungos lyderiai praėjusią savaitę taip pat sutarė sudaryti sudaryti Turkijos asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašą, reaguodami į Ankaros vykdomą gamtinių dujų žvalgymą Graikijos ir Kipro vandenyse.
Ankara išreiškė viltį, kad Turkijai ir JAV pavyks „perkrauti“ dvišalius santykius, kai kitą mėnesį prezidento pareigas pradės eiti Joe Bidenas. Tačiau pastarasis leido suprasti, kad laikysis griežtesnės pozicijos nei jo pirmtakas D. Trumpas. Rinkimų kampanijos metu J. Bidenas yra pavadinęs R. T. Erdoganą „autokratu“ ir žadėjęs, jog tapęs prezidentu dėtų pastangas įgalinti turkų opoziciją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
