ScanpixPo kelias savaites trukusių Irano remiamų hučių pajėgų išpuolių prieš laivybą Raudonojoje jūroje ankstyvą penktadienio rytą JAV ir Didžiosios Britanijos oro pajėgos smogė taikiniams sukilėlių kontroliuojamame Jemene.
Smūgiai buvo skirti oro pajėgų bazei, oro uostams ir kariniam miesteliui, pranešė hučių sukilėlių televizijos stotis „Al-Masirah“, o AFP korespondentai ir liudininkai taip pat pranešė girdėję bombardavimą.
„Mūsų šalį masiškai agresyviai puolė Amerikos ir britų laivai, povandeniniai laivai ir karo lėktuvai“, – sakė hučių užsienio reikalų ministro pavaduotojas Husseinas Al Ezzi, kurį citavo oficiali sukilėlių žiniasklaida. – Amerika ir Britanija turės pasiruošti sumokėti didelę kainą ir prisiimti visas baisias šios įžūlios agresijos pasekmes“.
JAV prezidentas Joe Bidenas JAV ir Jungtinės Karalystės smūgius pavadino „gynybiniais veiksmais“ po išpuolių Raudonojoje jūroje ir sakė, kad „nedvejodamas“ įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.
„Šiandien mano nurodymu JAV karinės pajėgos – kartu su JK ir remiant Australijai, Bahreinui, Kanadai bei Nyderlandams – sėkmingai atliko smūgius prieš eilę taikinių Jemene, kuriais naudodamiesi hučių sukilėliai kėlė grėsmę laivybos laisvei viename iš gyvybiškai svarbiausių pasaulio vandens kelių“, – sakė J. Bidenas.
Smūgius jis pavadino „tiesioginiu atsaku“ į „beprecedentes“ hučių atakas, „įskaitant pirmą kartą istorijoje panaudotas priešlaivines balistines raketas“.
„Šios atakos sukėlė pavojų JAV personalui, civiliams jūreiviams ir mūsų partneriams, sukėlė pavojų prekybai ir laivybos laisvei, – sakė jis. – Nedvejodamas nurodysiu imtis tolesnių priemonių, kad, jei prireiktų, apsaugotume savo žmones ir laisvą tarptautinės prekybos srautą“.
Saudo Arabija „labai susirūpinusi“
Smūgiai buvo „būtini ir proporcingi“, pareiškė JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas.
Bendrame JAV, JK, Australijos, Bahreino, Kanados, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos pareiškime teigiama, kad „tikslas išlieka deeskaluoti įtampą ir atkurti stabilumą Raudonojoje jūroje“.
„Tačiau tegul mūsų žinia būna aiški: nedvejodami ginsime gyvybes ir saugosime laisvą prekybos srautą viename iš svarbiausių pasaulio vandens kelių nuolatinių grėsmių akivaizdoje“, – sakoma jame.
Kaimyninė Saudo Arabija, kuri stengiasi nutraukti savo dalyvavimą devynerius metus trunkančiame kare su hučiais, paragino nesiimti eskalacijos.
„Saudo Arabijos Karalystė su dideliu susirūpinimu stebi karines operacijas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame raginama „susilaikyti ir vengti eskalacijos“.
Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė beprecedentį išpuolį prieš Izraelį, hučiai vis dažniau ėmė atakuoti, jų nuomone, su Izraeliu susijusią laivybą.
Savo pareiškime J. Bidenas teigė, kad sausio 9 dieną hučiai „surengė didžiausią iki šiol išpuolį – tiesiogiai taikėsi į Amerikos laivus“.
Dėl Vakarų smūgių kyla pavojus, kad ir taip įtempta padėtis Artimuosiuose Rytuose gali virsti platesnio masto konfliktu, supriešinančiu JAV ir Izraelį su Iranu ir jo vietininkais regione.
Hučių sukilėliai teigia, kad jie veikia atsakydami į Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, ir taip pat paleido seriją dronų ir raketų į Izraelį.
Ši grupuotė kontroliuoja didžiąją Jemeno dalį nuo 2014 metų, kai ten prasidėjo pilietinis karas, ir yra Irano remiamos „pasipriešinimo ašies“, nukreiptos prieš Izraelį, dalis.
