Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės pirmadienį skubiai sušauktame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje užsipuolė Rusiją ir kaip šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą bei „pretekstą karui“ smerkė Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainos prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“.
JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield išjuokė V. Putino pareiškimus, kad į Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamas teritorijas pasiųsti Rusijos kariai imsis taikos palaikymo vaidmens.
„Jis juos vadina taikdariais. Tai nesąmonė. Mes žinome, kas jie iš tikrųjų“, – sakė L. Thomas-Greenfield.
Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kyslycia tvirtino, kad jo šalies sienos „išliks nekintamos“ nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų.
Tuo metu Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Maskva ir toliau neatmeta „diplomatijos, diplomatinio sprendimo“.
„Tačiau neketiname leisti naujų skerdynių Donbase“, – pridūrė jis, paminėdamas regioną, apimantį separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
V. Putino įsakymą daug kas laiko sąlygų parengimu potencialiai invazinių pajėgų, sutelktų prie Ukrainos sienų, dislokavimui.
Anksčiau pirmadienį 65 minučių trukmės kreipimesi į tautą, kuriuo paskelbė pripažįstantis Ukrainos separatistų darinius, V. Putinas vadino Ukrainą žlugusia valstybe ir Vakarų marionete, ne kartą pabrėždamas, kad iš esmės ji yra Rusijos dalis.
L. Thomas-Greenfield sakė, kad V. Putino kalba prilygsta „virtinei piktinančių, melagingų pareiškimų“ siekiant „sukurti pretekstą karui“.
Netrukus po JAV ambasadorės komentaro Baltųjų rūmų atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vašingtonas, reaguodamas į V. Putino įsakymą, antradienį paskelbs naujų sankcijų Rusijai.
„Lemiamos valandos“
Rusija, kuri šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai, norėjo, kad posėdis būtų uždaras, bet JAV reikalavo, kad jis vyktų viešai.
JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo išreiškė apgailestavimą, kad Rusijos kariams buvo įsakyta įžengti į Rytų Ukrainą.
„Ateinančios valandos ir dienos bus lemiamos, – sakė R. DiCarlo. – Didelio konflikto rizika yra reali... [Konfliktui] reikia užkirsti kelią bet kokia kaina.“
V. Putino sprendimas pripažinti Donbaso separatistinių darinių nepriklausomybę laidoja trapius 2015-ųjų taikos susitarimus, skirtus sureguliuoti 2014 metais po Krymo aneksijos prasidėjusį ir daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusį konfliktą Rytų Ukrainoje. Kremliaus šeimininko sprendimas taip pat atveria kelią tiesioginiam Rusijos kariuomenės dalyvavimui.
Maskva nepateikė „taikos palaikymo“ pajėgų dislokavimo detalių ar datų, tik sakė, kad dekretai „įsigalioja nuo pasirašymo dienos“.
Jungtinės Karalystės ambasadorė JT Barbara Woodward sakė, kad Saugumo Taryba privalo vieningai paraginti Rusiją deeskaluoti padėtį ir „gerbti savo įsipareigojimus“.
„Rusija atvedė mus prie ribos. Raginame Rusiją atsitraukti“, – kalbėjo B. Woodward.
Kenijos ambasadorius Martinas Kimani sakė, kad Rusijos veiksmais „pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas“.
„Daugiašališkumas šįvakar guli mirties patale. Šiandien jis buvo užpultas, kaip ir kitų galingų valstybių netolimoje praeityje“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama