TwitterVienas JAV pareigūnas antradienį pareiškė, kad Iranas sutiko atsisakyti reikalavimų blokuoti kai kurias Jungtinių Tautų inspekcijas savo branduoliniuose objektuose – tai būtų dar viena svarbi Teherano nuolaida, galinti atverti kelią atgaivinti 2015 metais šiitiškos respublikos ir galingųjų valstybių pasirašytą branduolinę sutartį.
Ši žinia pasirodė JAV pareigūnams kiek anksčiau pranešus, jog Teheranas atsisakė savo ankstesnio reikalavimo, kad Vašingtonas išbrauktų iš teroristinių organizacijų sąrašo Irano elitinę Islamo revoliucijos gvardiją. Šis klausimas kėlė bene aštriausius nesutarimus per netiesiogines JAV ir Irano derybas, įstrigusias praėjus pusantrų metų nuo jų pradžios.
Teheranas siekė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nutrauktų tyrimą dėl trijų jo nedeklaruotų branduolinių objektų. Pasak agentūros, šie objektai kelia klausimų, susijusių su ankstesne Irano branduoline veikla.
Birželį šiitiška respublika atjungė dalį TATENA kamerų, šios JT agentūros Valdytojų tarybai priėmus rezoliuciją su oficialia kritika Teheranui, deramai nepaaiškinusiam sodrinto urano pėdsakų, anksčiau aptiktų trijuose nedeklaruotuose objektuose.
Antradienį JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukšto rango pareigūnas sakė, kad Iranas „padarė nuolaidų svarbiausiais klausimais“, o pranešimai apie tariamus naujus JAV kompromisus yra „absoliučiai klaidingi“.
„Be branduolinių apribojimų, kurių turės laikytis Iranas, TATENA vėl galės įgyvendinti iki šiol nuodugniausią patikrinimų režimą, leisiantį aptikti bet kokias Irano pastangas slapta pasigaminti branduolinį ginklą“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Faktiškai visa tarptautinė stebėsena bus vykdoma neribotą laiką“, – pridūrė jis.
Abi šalys tikriausiai mėgins pavaizduoti viena kitą kaip padariusią didesnių nuolaidų siekiant atgaivinti 2015 metų sutartį, turint galvoje, kad šis paktas yra labai nepopuliarus tiek tarp kai kurių Irano griežtojo kurso šalininkų, tiek tarp JAV respublikonų.
Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą branduolinę sutartį 2015-aisiais pasirašė Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija ir Jungtinės Valstijos.
Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Atėjęs į valdžią J. Bidenas pažadėjo grąžinti JAV į branduolinę sutartį, tačiau susidūrė su Irano reikalavimu panaikinti visas D. Trumpo įvestas sankcijas, įskaitant naujas priemones, tokias kaip sprendimas įtraukti Revoliucinę gvardiją į teroristinių organizacijų sąrašą.
Netiesioginėms deryboms tarpininkaujančios Europos Sąjungos pareigūnas pranešė, jog Teheranas sutiko, kad diskusijos dėl Revoliucinės gvardijos būtų pratęstos atkūrus branduolinį paktą.
Tačiau Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, turės pasirūpinti, kad jokie išorės subjektai nebūtų baudžiami už ryšius su Revoliucine gvardija, turinčia plačių interesų daugelyje Irano ekonomikos sektorių.
