Jungtinėse Valstijoje nustatyta daugiausiai koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų ir užfiksuotas rekordinis naujų bedarbių skaičius, užkratui plintant pasaulyje bauginama sparta.
Netgi labiausiai išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemos yra priartėjusios prie kritinės ribos ir vis garsiau aidi niūrūs įspėjimai, kad jos labai greitai nebesusitvarkys su ligonių antplūdžiu. Prognozuojama, kad šiais metais nuo COVID-19 visame pasaulyje gali mirti 1,8 mln. žmonių.
Kinija, kuriai, regis, pavyko suvaldyti protrūkį, nuo penktadienio nebeįsileidžia užsieniečių, šalyje augant nerimui dėl galimos antros infekcijų bangos, kurį kursto augantis įvežtinių atvejų skaičius. Tai atspindi, kaip sunku pažaboti virusą pasaulyje, kuriame visa glaudžiai susiję.
Tuo tarpu Hubėjaus provincijos sostinė Uhanas, 11 mln. gyventojų turintis miestas, kurio jūros gėrybių ir laukinių gyvūnų turgus praėjusių metų pabaigoje, kaip manoma, tapo pirminiu naujojo užkrato šaltiniu, ruošiasi sušvelninti du mėnesius galiojusius griežtus judėjimo apribojimus.
Drastiškų karantino priemonių teko imtis daugeliui šalių, o įvesti suvaržymai namuose įkalino apie 3 mlrd. žmonių.
Visame pasaulyje koronavirusine infekcija susirgo jau daugiau kaip 530 tūkst. žmonių, šeštadalis jų – JAV, kurios ketvirtadienį pagal ligos atvejų skaičių aplenkė Italiją. „Kariaujame su šiuo virusu pasitelkę visus turimus finansinius, mokslinius, medicininius, farmacinius ir karinius išteklius, kad sustabdytume jo plitimą ir apsaugotume mūsų piliečius“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Karantine atsidūrus maždaug 40 proc. Amerikos gyventojų, D. Trumpas paragino piliečius prisidėti prie šios kovos vengiant socialinių kontaktų. „Likite namuose. Tiesiog atsipalaiduokite, likite namuose“, – kalbėjo prezidentas.
Niūrios prognozės
Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperijos koledžo Londone mokslininkai ketvirtadienį sakė, kad bendras mirčių nuo šios ligos skaičius gali būti sukrečiantis. Remiantis jų skaičiavimais, šiais metais nuo COVID-19 visame pasaulyje gali mirti 1,86 mln. žmonių, užsikrėsti virusu – beveik 470 mln.
Mokslininkai įspėjo, kad dėl delsimo taikyti izoliacijos ir socialinio atstumo priemones šie skaičiai gali būti gerokai didesni. „Mūsų analizė išryškina sunkius sprendimus, kuriuos artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais teks priimti visoms vyriausybėms, taip pat rodo, kaip skubūs, ryžtingi ir bendri veiksmai galėtų išgelbėti milijonus gyvybių“, – sakė mokslininkai.
Augant nerimui, kad ši krizė gali padaryti daugiau ekonominės žalos negu Didžioji depresija praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderiai ketvirtadienį surengė derybas vaizdo ryšiu. Jie pažadėjo veikti „vieningu frontu“ kovoje su pandemija ir skirti 5 trln. dolerių (4,62 trln. eurų) pasaulio ekonomikai.
„Šis virusas nepaiso sienų“, – rašoma po derybų lyderių išplatintame pareiškime.
G-20 lyderiai taip pat pažadėjo tvirtą finansinę paramą besivystančioms šalims. Ekspertai nuogąstauja, kad joms COVID-19 protrūkis sukeltų pražūtingų padarinių.
Skausmingi sprendimai
Netgi labiausiai išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemos artėja prie kritinės ribos dėl nuolat augančio naujų pacientų skaičiaus.
Niujorke, kur serga dešimtys tūkstančių žmonių, valstijos gubernatorius Andrew Cuomo perspėjo, kad ligoninėse tiesiog trūksta lovų. „Bet kokio realistinio scenarijaus atveju dabartiniai sveikatos apsaugos sistemos pajėgumai bus nepakankami“, – sakė jis.
Priešakinėse linijose su pandemija kovojantys medicinos darbuotojai jaučia spaudimą. „Matyti, kaip miršta trečią dešimtį einantis žmogus, yra sunku, – sakė vienas pulmonologas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Lankymai yra uždrausti. Palatoje jie lieka vieni su plaučių ventiliatoriumi. Tai labai slegia.“
Europoje medikams tenka priimti skausmingus sprendimus. „Turiu penkis pacientus ir tik vieną lovą, man reikia spęsti, kam ji atiteks, – sakė netoli Madrido esančios pediatrinės ligoninės gydytoja Sara Chinchilla. –Miršta žmonės, kuriuos galima būtų išgelbėti, bet intensyvios terapijos skyriuje tiesiog nėra vietos“.
Ekonominė katastrofa
Naujojo koronaviruso pandemija smogė viso pasaulio ekonomikai.
Jungtinėse Valstijose, didžiausioje pasaulio ekonomikoje, Darbo departamentas pranešė apie 3,3 mln. naujų bedarbių, kurie kreipėsi dėl pašalpų per praėjusią savaitę. Tai didžiausiais kada nors per savaitę užregistruotas pašalpų prašytojų skaičius.
Žmonės netenka darbo įvairiose sektoriuose, įskaitant maitinimo paslaugų, prekybos ir transporto paslaugų sritis.
„Tai sukrečia. Matome tik pradinius skaičius, deja, jie bus dar baisesni“, – sakė Niujorko miesto meras Billas de Blasio. Pasak jo, šiame mieste darbo turėtų netekti pusė milijono žmonių.
Akcijų biržose padėtis lieka nepastovi, Azijos akcijų indeksai kopia aukštyn, o Europos – pradeda smukti.
Biržos sureagavo į 2 trln. JAV dolerių (1,84 trln. eurų) vertės pagalbos JAV ekonomikai paketo – didžiausio per šalies istoriją – patvirtinimą Senate. Susitarimas, sudarytas tarp respublikonų, demokratų ir Baltųjų rūmų, numato, kad krizės paveiktiems amerikiečiams bus mokamos tiesioginės išmokos. Taip pat bus suteikta keli šimtai milijardų dolerių paskolų ir subsidijų smulkiajam verslui bei svarbioms ūkio šakoms. Penktadienį šis projektas bus pateiktas tvirtinti Atstovų Rūmuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
