Vakar vakare Donaldas Trumpas paskelbė, jog JAV anuliuoja Baracko Obamos praėjusį lapkritį ratifikuotą Paryžiaus klimato kaitos sutartį.

Ši 2015 metais pasirašyta sutartis įpareigoja ją pasirašiusias valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir imtis kitokių priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą. „Aš pažadėjau, kad išeisiu iš arba sustabdysiu bet kokį sandorį, kuris netarnauja Amerikos interesams“, – Baltųjų rūmų Rožių sode sakė D.Trumpas.

Aš pažadėjau, kad išeisiu iš arba sustabdysiu bet kokį sandorį, kuris netarnauja Amerikos interesams.

„Aš buvau išrinktas, kad atstovaučiau Pitsburgo, ne Paryžiaus piliečiams“, – pridūrė jis. „Nuo šiandien JAV sustabdys bet kokį neįpareigojančio Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą ir drakonišką finansinę bei ekonomišką naštą, kurią mums šis susitarimas primeta“, – teigė prezidentas. Iš karto po jo pasisakymo kadenciją baigęs JAV prezidentas Barackas Obama įspėjo, jog toks žingsnis reiškia, kad Amerika „atmeta ateitį“. „Net jeigu tame nedalyvaus Amerikos vadovybė, net jei ši administracija prisijungs prie mažos ateitį atmetančių šalių grupės, aš esu tikras, kad mūsų valstijos, miestai ir verslas pasitemps ir darys dar daugiau, kad parodytų pavyzdį ir padėtų saugoti vienintelę mūsų turimą planetą ateities kartoms“, – pareiškime sakė B.Obama. Tačiau D.Trumpas teigia, jog Paryžiaus klimato susitarimas suteikia kitoms šalims nesąžiningą pranašumą prieš JAV pramonę ir naikina amerikiečių darbo vietas. „Aš negaliu ramia sąžine palaikyti sandorio, baudžiančio Jungtines Valstijas – pasaulio aplinkos apsaugos lyderės - ir primetančio nereikšmingus įsipareigojimus labiausiai pasaulį teršiančioms šalims“, – teigė jis, prieš paminėdamas Kiniją ir Indiją. „Šis susitarimas yra ne tiek apie klimatą, kiek apie kitas šalis, įgaunančias finansinį pranašumą prieš Jungtines Valstijas“, – kalbėjo prezidentas. „Todėl mes paliekame (susitarimą), tačiau pradedame derėtis ir pamatysime, ar mums pavyks pasiekti sąžiningą susitarimą. Jeigu mums pavyks, puiku. Jeigu ne, viskas gerai“, – tvirtino D.Trumpas. Europos Komisijos prezidentas Jean Claude Junckeris kritikavo Donaldą Trumpą ir priminė, jog pasitraukimas iš Paryžiaus sutarties truks daugelį metų : „Amerikiečiai negali tiesiog pasitraukti iš klimato apsaugos sutarties. Trumpas taip mano, nes paprasčiausiai nežino sutarties detalių.“ – sakė jis. Baltieji Rūmai teigė paklusiantys Jungtinių Tautų numatytoms pasitraukimo taisyklėms. Jos reikalauja pasitraukti norinčias tautas palaukti trejus metus nuo sutarties įsigaliojimo 2016 lapkritį, ir dar vienerius metus – iki galutinio pasitraukimo.

Lyderiai žada ginti Paryžiaus susitarimą

Pasaulio lyderiai piktai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo ketvirtadienio pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos, antra pagal taršą anglies dvideginiu valstybė pasaulyje, traukiasi iš 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo.

Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu priešakyje lyderiai piktinosi „klaidingu“ D.Trumpo sprendimu ir žadėjo ginti susitarimą, kurį vadino gyvybiškai svarbiu planetos ateičiai.

Žengdamos išskirtinį žingsnį, trys didžiausios žemyninės Europos ekonomikos – Vokietija, Prancūzija ir Italija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo kritikuoja D.Trumpo sprendimą ir atmeta jo pasiūlymą iš naujo derėtis dėl šio susitarimo. „Su apgailestavimu žvelgiame į Jungtinių Valstijų sprendimą“, – sakoma pareiškime, kuriame Paryžiaus susitarimas dėl atmosferos taršos anglies dvideginiu mažinimo vadinamas „gyvybiškai svarbiu mūsų planetai, mūsų visuomenėms ir mūsų ekonomikoms“. „Esame tvirtai įsitikinusios, kad dėl šio susitarimo negalima derėtis iš naujo“, – pridūrė minėtos Europos šalys, turėdamos omenyje D.Trumpo pareiškimą, kad Vašingtonas derėtųsi dėl naujo susitarimo.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskambino D.Trumpui išreikšti savo nusivylimo JAV sprendimu, bet sakė, kad jį įkvepia „visame pasaulyje didėjantis postūmis kovoti su klimato kaita ir pereiti prie „švaraus“ augimo ekonomikų“.

Meksikos ministrai sakė, kad pasaulis turi „moralinį imperatyvą“ vykdyti Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus, o Brazilijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad yra susirūpinusi ir nusivylusi dėl Vašingtono sprendimo.

Venesuela ir Argentina taip pat smerkė JAV sprendimą.

Fidžio premjeras Voreqe Bainimarama, kuris vėliau šiais metais vadovaus Jungtinių Tautų klimato deryboms Vokietijoje, D.Trumpo pranešimą pavadino „labai nuviliančiu“. „Nors gaila dėl Amerikos lyderiavimo praradimo, ši kova toli gražu nesibaigė“, – sakė jis.

Neįprastai griežtuose komentaruose Japonijos aplinkos ministras Koichi Yamamoto sakė: „Tarsi jie būtų atsukę nugarą žmonijos išminčiai. Be to, kad esu nusivylęs, taip pat esu piktas.“

„Padaryk mūsų planetą vėl didžią“

Prancūzijos prezidentūra pranešė, jog naujasis šalies lyderis E.Macronas paskambino D.Trumpui pasakyti, kad Paryžiaus susitarime „dėl nieko negalima derėtis“.

Prancūzija ir Jungtinės Valstijos „toliau dirbs kartu“, tačiau ne dėl klimato kaitos, nurodė Eliziejaus rūmai.

Per televizijos transliaciją E.Macronas sakė manantis, kad D.Trumpas padarė istorinę klaidą, ir pakvietė nusivylusius JAV klimatologus bei verslininkus atvykti dirbti Prancūzijoje.

„Jie Prancūzijoje ras antrą tėvynę, – sakė jis. – Kviečiu juos: atvažiuokite ir dirbkite čia, su mumis,... drauge dėl konkrečių sprendimų mūsų klimatui, mūsų aplinkai.“

Kandžiai perfrazuodamas nacionalistinį D.Trumpo rinkimų kampanijos šūkį, E.Macronas paragino klimato gynėjus „padaryti mūsų planetą vėl didžią“.

Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė apgailestavimą ir paragino tęsti „klimato politiką, kuri saugo mūsų pasaulį“.

Britų ministrė pirmininkė Theresa May  D.Trumpui pasakė, kad klimato susitarimas yra apsauga būsimoms kartoms, pranešė Dauningo gatvė. „Paryžiaus susitarimu nustatomos teisingos pasaulinės gairės būsimų kartų klestėjimo ir saugumo apsaugai, išlaikant energiją prieinamą ir saugią mūsų piliečiams bei verslui“, – telefonu D.Trumpui pasakė T.May.

Pasak Naujosios Zelandijos klimato kaitos ministrės Paulos Bennett, „tiek daug to, ką pasakė, yra neteisinga“. Ministrė teigė, jog Amerika nemoka neproporcingos kainos.

Tuo tarpu Australijos aplinkos ir energetikos ministras Joshas Frydenbergas sakė, kad susitarimas yra prasmingas net ir be Vašingtono dalyvavimo.

Žaliųjų pyktis

Aplinkosaugos grupė „Climate Action Network“ sakė, jog Amerikos pasitraukimas „rodo, kad Trumpo administracija absoliučiai nesutaria ir su tikrove, ir su likusia pasaulio dalimi“.

„Deja, pirmieji nuo šio neprotingo sprendimo nukentės Amerikos žmonės, – paskelbė klimato aktyvistų aljansas. – Šis veiksmas absoliučiai prieštarauja jų svarbiausiems interesams: jų sveikatai, saugumui, maisto tiekimui, darbo vietoms ir ateičiai.“

Su skurdu kovojanti organizacija „Oxfam France“ šį sprendimą pavadino „gėdingu ir neatsakingu, paniekinančiu žmones ir pasaulio taiką“.

Mokslo bendruomenėje prestižinė Britanijos Karališkoji draugija sakė, kad D.Trumpo sprendimas trukdys JAV inovacijoms „švaresnių“ technologijų srityje.

„Ateitis yra naujesnės, „švaresnės“ ir atsinaujinančios technologijos, o ne iškastinis kuras, – sakė Draugijos prezidentas Venki Ramakrishnanas. – Tokios technologijos taip pat padės mūsų kovoje su oro tarša ir visame pasaulyje užtikrins didesnį energetinį saugumą. Prezidentas Trumpas neiškelia Amerikos į pirmą vietą, jis ją pririša prie praeities.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.