PexelsŠimtai haitiečių migrantų, atvykusių į JAV ir apsistojusių vienoje stovykloje Teksaso pasienyje, sekmadienį buvo pradėti siųsti atgal į jų tėvynę, o kitiems buvo neleista kirsti sienos iš Meksikos pusės.
Šie griežti JAV tarnybų veiksmai gali vesti prie vieno sparčiausių ir didžiausių migrantų bei pabėgėlių išsiuntimo iš Amerikos per pastaruosius dešimtmečius.
Sekmadienį trimis reisas į Port o Prensą buvo atskraidinti daugiau kaip 320 atvykėlių, o Haičio pareigūnai pranešė, kad antradienį laukiama dar šešių reisų. JAV valdžia pradėjo deportuoti daugelį iš daugiau kaip 12 tūkst. migrantų, kirtusių sieną iš Meksikos Siudad Akunjos ir įsirengusių stovyklą šalia Teksaso Del Rijaus.
Pasak JAV pareigūno, neturėjusio leidimo viešai aptarinėti šio klausimo, trečiadienį JAV planuoja pradėti septynis kasdienius deportavimo skrydžius: keturis į Port o Prensą ir tris – į Kap Haitjeną. Skrydžiai ir toliau bus vykdomi iš San Antonijaus, tačiau reisai gali būti rengiami ir iš El Paso, nurodė pareigūnas.
Vienintelis akivaizdus tokio išsiuntimo be galimybės pasiprašyti prieglobsčio pavyzdys buvo 1992 metais, kai Pakrančių sargyba haitiečius pabėgėlius apgręždavo jūroje, pareiškė nevyriausybinės organizacijos „Refugees International“ vyresnioji JAV teisininkė Yael Schacher, doktorantūroje studijavusi Jungtinių Valstijų prieglobsčio teisės istoriją.
Panašus skaičius meksikiečių buvo išsiųsti namo imigracijos piko metais, tačiau tuomet procesas vyko sausuma ir ne taip staigiai.
Pastaruoju metu į JAV atvykdavo daug kitų Centrinės Amerikos šalių piliečių, tačiau jie nebuvo masiškai deportuojami, nors Meksika buvo pasirengusi juos priimti pagal nuo 2020 metų kovo galiojančią tvarką, susijusią su COVID-19 pandemijos valdymu. Meksika nepriima išsiųstų haitiečių ar kitų tautybių asmenų, išskyrus meksikiečius, gvatemaliečius, hondūriečius ir salvadoriečius.
Sekmadienį uždarius sieną, migrantai iš pradžių rado kitų būdų patekti į JAV teritoriją, bet vėliau jų pastangoms kelią užkirto federalinės ir valstijų teisėsaugos institucijos. Naujienų agentūros AP reporteris matė, kaip Haičio imigrantai pasienyje tebekirto upę maždaug už 2,4 km į rytus nuo ankstesnės perėjimo vietos, tačiau galiausiai juos sustabdė raiti pasieniečiai ir Teksaso teisėsaugos pareigūnai.
Sekmadienį Meksika paskelbė irgi pradėsianti deportuoti haitiečius į jų tėvynę. Vienas vyriausybės pareigūnas pažymėjo, kad skrydžiai bus vykdomi iš miestų šalia JAV sienos, taip pat iš pasienio su Gvatemala, kur tebėra apsistojusi didžiausia atvykėlių grupė.
Haičio gyventojai jau kelerius metus gausiai migruoja į JAV iš Pietų Amerikos; daugelis jų paliko savo gimtąją Karibų šalį po 2010 metais įvykusio katastrofiško žemės drebėjimo. Po 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpinių žaidynių išseko darbo vietų pasiūla, todėl daugelis žmonių leidosi į pavojingą kelionę pėsčiomis, autobusais ir automobiliais iki JAV sienos – net per liūdnai pagarsėjusią Darjeno perėją Panamos atogrąžų miškuose.
Kai kurie Del Rijaus stovykloje esantys migrantai sakė dėl neseniai įvykusio niokojančio žemės drebėjimo Haityje ir prezidento Jovenelio Moiso nužudymo bijantys sugrįžti į šalį, kuri atrodo dar nestabilesnė nei prieš jiems išvykstant.
„Haityje nėra jokio saugumo, – teigė 38 metų haitietis Fabricio Jeanas, atvykęs į Teksasą su žmona ir dviem dukromis. – Šalį ištiko politinė krizė.“
Nuo penktadienio iš Del Rijaus stovyklos į lėktuvus arba sulaikymo centrus jau atgabenta 3,3 tūkst. migrantų, sekmadienį pranešė pasienio patrulių vadas Raulis L. Ortizas. Jo duomenimis, artimiausia dieną bus perkelta dar 3 tūkst. iš likusių 12,6 tūkst. migrantų, o kiti turėtų sugrįžti namo per savaitę.
Antradienį Haityje buvo ruošiamasi priimti šešis deportacijos skrydžius – tris Port o Prense ir tris šiauriniame Kap Haitjeno mieste, patvirtino šalies migracijos departamento direktorius Jeanas Negot Bonheuras Delva.
Pagreitintas išsiuntimas tapo įmanomas dėl anstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo pernai kovą priimtos su pandemija susijusios tvarkos, leidžiančios nedelsiant deportuoti atvykėlius iš šalies, nesuteikiant jiems galimybės pasiprašyti prieglobsčio. Dabartinis prezidentas Joe Bidenas leido toliau taikyti šias nuostatas visiems migrantams, išskyrus suaugusiųjų nelydimus vaikus.
Visiems neišsiųstiems haitiečiams taikomi imigracijos įstatymai, suteikiantys teisę prašytis prieglobsčio ir kitų rūšių humanitarinę apsaugą. Šeimos Jungtinėse Valstijose greitai paleidžiamos, nes vyriausybė įprastais atvejais negali sulaikyti vaikų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
