UnsplashJAV Senato komitetas trečiadienį žengė pirmą žingsnį, kad Jungtinės Valstijos tiesiogiai suteiktų milijardus dolerių karinės pagalbos Taivanui ir užmegztų oficialesnius ryšius, taip padidindamas paramą augant įtampai su Pekinu.
Jungtinės Valstijos dešimtmečius pardavinėja ginklus Taivanui, tačiau naujuoju teisės aktu siekiama daugiau – per ketverius metus JAV suteiktų 4,5 mlrd. dolerių paramą saugumo reikmėms.
Šis žingsnis įsiutino Pekiną.
Projekte taip pat numatytos sankcijos Kinijai, jei ji panaudotų jėgą bandydama užimti salą.
Senato Užsienio reikalų komitetas patvirtino Taivano politikos aktą, kuris vadinamas plačiausiu santykių atnaujinimu nuo 1979 metų, kai JAV nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną.
Teisės akto projektas sulaukė tiek respublikonų, tiek demokratų paramos.
JAV įstatymų leidėjai šiam dokumentui pritarė, atsižvelgę į susirūpinimą dėl Taivano saugumo, kilusį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Įtampą neseniai padidino ir Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas Taibėjuje, paskatinęs Kiniją surengti didelio masto karines pratybas, palaikytas įsiveržimo repeticija.
Minėtam komitetui vadovaujantis senatorius Bobas Menendezas, priklausantis JAV prezidento Joe Bideno Demokratų partijai, patikino, kad Vašingtonas „nesiekia karo ar didesnės įtampos su Pekinu“, bet turi būti „akylas“.
„Atsargiai ir strategiškai mažiname Taivanui kylančias egzistencines grėsmes, didindami salos užėmimo jėga kainą taip, kad tai taptų pernelyg rizikinga ir nepasiekiama“, – pareiškė B. Menendezas.
Aukščiausio rango respublikonų senatorius komitete Jimas Rischas savo ruožtu sakė, kad „būtina imtis veiksmų jau dabar, kad sustiprintume Taivano savigyną, kol dar nėra per vėlu“.
Įstatymo projektas dar turi būti patvirtintas Senate ir Atstovų Rūmuose. Baltieji rūmai neatskleidė, ar J. Bidenas ketina pasirašyti teisės aktą – tačiau didelė parama šiai iniciatyvai reiškia, kad Kongresas galėtų atmesti potencialų prezidento veto.
Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad perdavė JAV „oficialių pareiškimų“ dėl minimo įstatymo projekto. Pekino teigimu, juo „pažeidžiamas vienos Kinijos principas“ ir „siunčiami rimti klaidingi signalai Taivano nepriklausomybės ir separatistinėms jėgoms“.
Jei įstatymo projektas ir toliau bus svarstomas, „tai smarkiai sukrės Kinijos ir JAV santykių politinį pagrindą ir turės labai rimtų pasekmių taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Taivano prezidentės Tsai Ing-wen biuras ketvirtadienį pranešė, kad ji išreiškė „nuoširdų dėkingumą“ Jungtinėms Valstijoms „už dar kartą pademonstruotą nepartietišką draugystę ir paramą Taivanui“.
Ne tokie dviprasmiški santykiai
Pagal rengiamą įstatymo projektą Jungtinės Valstijos diplomatiškai dar nepripažintų Taivano.
Kinija šią salą, kur 1949 metais iš šalies žemyninės dalies pabėgo pilietiniame kare nugalėti nacionalistai, laiko savo teritorija. Pekinas griežtai prieštarauja bet kokioms pastangoms sudaryti demokratiško ir ekonomiškai stipraus Taivano tarptautinio legitimumo regimybę.
Tačiau naujuoju įstatymu JAV atsisakytų daugelio dviprasmiškumų ir eufemizmų, vartojamų plėtojant santykius su Taibėjumi, siekiant neerzinti Kinijos užuominomis apie pripažinimą.
Faktinė JAV ambasada, dabar oficialiai vadinama Taibėjaus ekonomikos ir kultūros atstovybe, būtų pervadinta Taivaniečių atstovybe, o JAV vyriausybei būtų nurodyta bendradarbiauti su salos valdžia kaip su bet kuria kita vyriausybe.
Vyriausiasis JAV pasiuntinys Taibėjuje, dabar vadinamas Amerikos instituto Taivane direktoriumi, būtų vadinamas biuro „atstovu“. Šį pareigūną, kaip ir bet kokį JAV ambasadorių, turėtų tvirtinti Senatas.
Įstatymu Taivanas taip pat būtų įvardytas „svarbiu NATO nepriklausančiu sąjungininku“ – toks statusas suteikiamas artimiausiems Vašingtono partneriams už transatlantinio aljanso ribų.
Be to, įstatymo projekte nurodoma, kad Jungtinės Valstijos tieks ne tik „gynybinius“, bet ir „nuo [Kinijos] agresijos aktų padedančius atgrasyti ginklus“. Tokia formuluotė atspindi, kad dinamika gerokai keičiasi nuo istorinio Santykių su Taivanu akto priėmimo 1979 metais Kongrese.
Be 4,5 mlrd. dolerių finansavimo Taibėjui, įstatymu būtų leidžiama teikti 2 mlrd. dolerių paskolų garantijas Taivanui, kad šis galėtų įsigyti amerikietiškos ginkluotės.
Anksčiau šiemet J. Bidenas, regis, atsitraukė nuo jau ne vieną dešimtmetį Vašingtono užimamos „strateginio dviprasmiškumo“ pozicijos, pareiškęs, kad JAV karinėmis priemonėmis gintų Taivaną jo užpuolimo atveju.
Vis tik prezidento patarėjai netrukus patikino, kad Vašingtono požiūris nepakito, o Baltieji rūmai tyliai atkalbinėjo N. Pelosi nuo vizito, baimindamiesi, kad ji išprovokuos aštrią Kinijos lyderio Xi Jinpingo reakciją prieš svarbų Komunistų partijos susitikimą.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre tepasakė, kad J. Bideno administracija palaiko ryšius su įstatymų leidėjais rengiant minimą įstatymą projektą.
„Teigiamai vertiname tvirtą nepartietišką paramą Taivanui ir norime bendradarbiauti su Kongresu, kad ją sustiprintume“, – pareiškė ji.
