PixabayJAV Senatui pateiktas siūlymas skirti trilijonus dolerių gelbėti koronaviruso krizės sukrėstai šalies ekonomikai sekmadienį buvo atmestas, nesulaukęs jokios demokratų paramos ir penkiems respublikonams nedalyvavus balsavime dėl karantino.
Demokratai sakė, kad respublikonų pasiūlymas per koronaviruso krizę nesuteiktų pakankamos apsaugos milijonams amerikiečių darbininkų. Projektas, kuriuo planuota skirti iki 2 trln. dolerių (1,87 trln. eurų) finansinės pagalbos amerikiečių šeimoms, tūkstančiams uždarytų arba į keblią padėtį patekusių verslo įmonių bei kritišką aprūpinimo stygių patiriančių ligoninių, nebuvo priimtas, nepaisant intensyvių derybų tarp respublikonų, demokratų ir prezidento Donaldo Trumpo administracijos.
Senate projekto šalininkų ir priešininkų balsai pasiskirstė po lygiai – 47 prieš 47, bet kad jis būtų priimtas, paketui turėjo pritarti 60 senatorių. Dar penki senatoriai, karantinavęsi dėl koronaviruso, nebalsavo, įskaitant Randą Paulą, sekmadienį paskelbusį, kad jam buvo diagnozuota COVID-19 infekcija.
Šis netikėtas posūkis Senate kuria didelį spaudimą Kongresui susitelkti ir kiek įmanoma greičiau pritarti federalinės vyriausybės įsikišimui – didžiausiai tokio pobūdžio priemonei per JAV istoriją.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas pasmerkė demokratų nepritarimą ir perspėjo, kad ekonomika gali būti nuniokota, jeigu Kongresas skubiai nesiims veiksmų. „Mintis, kad turime laiko čia žaisti žaidimams su Amerikos ekonomika ir Amerikos žmonėmis, yra visiškas absurdas, – po balsavimo piktinosi jis. – Mums reikia pasiųsti signalą visuomenei, kad esam pasiruošę sutvarkyti šį reikalą“, – pabrėžė senatorius“
M. McConnellas ėmėsi procedūrinių priemonių, kad dėl šis projektas galėtų būti toliau svarstomas. Jis užsiminė norįs, kad įstatymų leidėjai toliau tartųsi dėl šio plano ir pripažintų „būtinybę imtis veiksmų, kol rinkos dar labiau nenusmuko, o Amerikos žmonės dar labiau nenusivylė dėl mūsų nesugebėjimo susivienyti esant pačioms neįprasčiausiomis aplinkybėms“.
„Blogiausia – priešakyje“
Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeras savo ruožtu tvirtino, kad projektas neužtikrina pakankamos apsaugos JAV darbuotojams, milijonams žmonių iškilus grėsmei prarasti darbo dėl pandemijos sukelto ekonomikos paralyžiaus. Jis pabrėžė, kad projektas suteikia „finansinę apsaugą stambiajam verslui be jokios apsaugos darbuotojams ir beveik be jokios priežiūros“.
Senatorius kaltino respublikonus mėginant „šykštauti skirstant lėšas“, reikalingas sustiprinti ligoninėms, įsigyti papildomai įrangai, apmokėti medicinos personalui ir palaikyti kitą sveikatos apsaugos infrastruktūrą. „Suteikit daugiau laiko – tikiu, kad galime pasiekti tašką, kai šis teisės aktas bus pakankamai arti to, ko reikia valstybei, kad mes visi norėtume judėti į priekį, – senatoriams sakė Ch. Schumeras. – Šio taško dar nesame pasiekę.“
Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas, bene svarbiausias D. Trumpo atstovas šiame procese, reiškė viltį, kad sekmadienį gali būti pasiektas susitarimas. Jis išdėstė atskirą didžiulės apimties JAV finansų tarnybų planą užtikrinti braškančiai ekonomikai 4 mlrd. dolerių papildomą likvidumą. Ši priemonė sudarytų net 20 proc. JAV bendrojo vidaus produkto.
Pagal vieną iš šio plano dalių, „didelės apimties paketas, parengtas dirbant kartu su Federaliniu rezervu, numatys ir iki 4 trln. JAV dolerių likvidumą, kurį galėsime panaudoti palaikyti savo ekonomiką“, laidai „Fox News Sunday“ sakė S. Mnuchinas.
Visos kartu šios skubios priemonės yra didžiausios federalinės valstybės pastangos padėti Amerikos ekonomikai, kokių kada nors buvo imtasi taikos metu. Šių priemonių vyriausybė priversta imtis, nes dėl koronaviruso pandemijos užsidaro tūkstančiai verslo įmonių, milijonai žmonių netenka darbo, smarkiai varžomas susisiekimas ir vis dar nėra aiškumo, kad padėtis gali pagerėti.
Pasauliui skaudžiai smogusi pandemija plečiasi ir pačiose Jungtinėse Valstijose, ypač pagrindiniuose židiniuose, tokiuose kaip Niujorko, Vašingtono ir Kalifornijos valstijos. Vietos valdžios ir valstijų pareigūnai skelbė perspėjimus dėl grėsmingų pasekmių, jeigu federalinė vyriausybė nesiims agresyvesnių veiksmų.
„Blogiausia – dar priešakyje“, – televizijai CNN sakė Niujorko meras Billas de Blasio. Jis prognozavo, kad miestas artimiausiomis dienomis susidurs su rimtu apsaugos priemonių stygiumi, jeigu nebus imtasi drastiškų veiksmų. „Manome, kad balandis bus daug blogesnis už kovą, ir bijau, kad gegužė gali būti blogesnė už balandį“, – perspėjo meras.
D. Trumpas sekmadienį sakė patvirtinęs prašymą paskelbti didelės nelaimės padėtį Niujorko valstijoje, kur užregistruota didžioji dalis užsikrėtimo koronavirusu atvejų šalyje. Prezidentas pridūrė patvirtinęs prašymą paskelbti tokią padėtį Vašingtono valstijoje ir „labai greitai“ padarysiantis tai Kalifornijoje.
Per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas sakė žurnalistams, kad federalinė vyriausybė skirs lėšų, kad minėtose trijose valstijose Nacionalinės gvardijos kariai padėtų valdyti viruso plitimą. Prezidentas taip pat nurodė įkurti koronaviruso išplitimo židiniuose įkurti krizinius medicinos centrus, kuriuose būtų 4 000 vietų ligoniams gydyti.
S. Mnuchinas sakė, kad pagal Kongreso pagalbos planą bus užtikrinta pakankamai lėšų dirbti negalintiems mažų įmonių darbuotojams palaikyti dvi savaites. Taip pat planuojama amerikiečiams mokėti tiesiogines išmokas – pavyzdžiui, keturių asmenų šeima galėtų gauti apie 3 000 dolerių (2,8 tūkst. eurų) – ir būtų didinamos draudimo išmokos netekusiems darbo.
Demokratai savo ruožtu reikalavo didesnės apsaugos darbininkams, Ch. Schumeras sakė norįs, kad dėl šios krizės darbą praradusiems žmonėms iš valstybės iždo būtų keturis mėnesius mokamas viso dydžio atlyginimas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
