ScanpixJAV viceprezidentė Kamala Harris antradienį apkaltino Pekiną kitų šalių bauginimu ginčijamuose vandenyse, stengdamasi sutelkti Vašingtono sąjungininkes Azijoje prieš Kiniją ir sustiprinti Amerikos patikimumo įvaizdį, nukentėjusį per chaotišką pasitraukimą iš Afganistano.
Vašingtonas siekia perkrauti santykius su Azija po ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo audringo valdymo laikotarpio ir suformuoti atsvarą didėjančiai Pekino galybei.
Naujausius komentarus K. Harris išsakė Singapūre, pradėjusi kelionę po regioną, per kurią ji taip pat aplankys Vietnamą. Visgi Vašingtonas sulaukia daug naujų klausimų dėl savo patikimumo, kai Jungtinių Valstijų pasitraukimas iš Afganistano atvėrė kelią Talibanui perimti valdžią šioje šalyje.
Savo kalboje K. Harris išdėstė prezidento Joe Bideno administracijos užsienio politikos tikslus, pakartojo, kad Vašingtono ilgalaikiai įsipareigojimai Azijoje išlieka, taip pat pažėrė naujos kritikos Kinijai.
„Pekinas toliau spaudžia, baugina ir reiškia pretenzijas į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros, – kalbėjo viceprezidentė. Pekino veiksmai toliau silpnina taisyklėmis pagrįstą tvarką ir kelia grėsmę valstybių suverenitetui.“
„Jungtinės Valstijos palaiko mūsų sąjungininkus ir partnerius šių grėsmių akivaizdoje“, – pabrėžė ji.
Kinija reiškia teises į beveik visą išteklių turtingą Pietų Kinijos jūrą, per kurią kiekvienai metais plaukia trilijonus dolerių vertės prekes gabenantys laivai. Tačiau dalį šių vandenų savais laiko keturios Pietryčių Azijos valstybės ir Taivanas.
Pekinas kaltinamas dislokuojantis ginčijamose akvatorijose įvairios karinės technikos, įskaitant priešlaivines ir zenitines raketas. Kinija taip pat ignoruoja 2016 metais tarptautinio tribunolo priimtą nutartį, kurioje sakoma, kad Pekino istorinės pretenzijos į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros neturi pagrindo.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Pekino ir kitų į Pietų Kinijos jūros akvatorijas pretenduojančių šalių didėjo.
Manila įtūžo, kai šimtai Kinijos laivų buvo pastebėti Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tuo metu Malaizija pakėlė į orą savo naikintuvus perimti Kinijos karinių orlaivių, pasirodžiusių netoli šalies krantų.
„Drąsus ir teisingas“
K. Harris taip pat siekė išsklaidyti nuogąstavimus, kad didėjanti įtampa tarp JAV ir Kinijos gali priversti šalis, palaikančias glaudžius ryšius su abiem ekonomikos galiūnėmis, rinktis vieną arba kitą pusę.
„Mūsų dalyvavimas Pietryčių Azijos bei Indijos ir Ramiojo vandenyno [regionuose] nėra nukreiptas prieš jokią konkrečią šalį, taip pat nėra skirtas priversti ką nors rinktis tarp šalių“, – kalbėjo ji.
K. Harris yra dar viena J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnė, aplankiusi šį regioną. Praeitą mėnesį per savo viešnagę Singapūre Pentagono vadovas Lloydas Austinas irgi griežtai kritikavo Kinijos jūrines pretenzijas.
Tačiau K. Harris kelionę smarkiai temdo krizė Afganistane ir abejonės dėl JAV patikimumo.
Antradienį ji teisino J. Bideno sprendimą tęsti JAV pajėgų išvedimą iš Afganistano kaip „drąsų ir teisingą“ žingsnį, taip pat pakartojo, kad amerikiečių pareigūnai daug dėmesio skiria chaotiškai evakuacijai per Kabulo oro uostą.
„Jungtinės Valstijos susitelkusios į Amerikos piliečių, tarptautinių partnerių, su mumis petys į petį dirbusių afganistaniečių, taip pat į pavojų patekusių afganistaniečių saugią evakuaciją“, – sakė viceprezidentė.
K. Harris taip pat paskelbė, kad Vašingtonas siūlosi organizuoti 2023 metų Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumą. Šiai grupei priklauso tiek Kinija, tiek JAV.
JAV ir Kinijos ryšiai pašlijo dėl ištisos virtinės nesutarimų, pradedant kibernetinio saugumo ir techninio pranašumo klausimais, baigiant žmogaus teisių padėtimi Honkonge ir Sindziange.
J. Bidenas didžia dalimi tęsė griežtą D. Trumpo liniją Kinijos atžvilgiu ir vadino šią Azijos galybę pagrindiniu iššūkiu Jungtinėms Valstijoms, bet jo retorikos tonas buvo švelnesnis.
Singapūras ir JAV seniai palaiko tvirtus ryšius. Be to, šis miestas valstybė yra itin svarbus Amerikos karinio laivyno operacijoms Pietryčių Azijos regione.
Vėliau antradienį K. Harris Singapūre susitiks su verslo lyderiais ir aptars tiekimo problemas, įskaitant pasaulinį elektronikos komponentų stygių. Vėliau JAV viceprezidentė išvyks į Hanojų.
Ji buvo kritikuojama dėl planų aplankyti Vietnamą, kai vyksta evakuacija iš Afganistano, daugeliui primenanti 1975 metais patirtą traumą, kai JAV sraigtasparniai skraidino paskutiniuosius evakuojamus žmones nuo Amerikos ambasados Saigone stogo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
