PixabayJAV pareigūnai mano, kad Kinija slėpė koronaviruso protrūkio mastą ir didelį viruso užkrečiamumą, siekdama sukaupti medicininių priemonių atsargų kovai su epidemija, rodo žvalgybos dokumentai.
Kinijos lyderiai sausio pradžioje „sąmoningai slėpė“ nuo pasaulio pandemijos pavojų, rašoma gegužės 1 dieną Krašto saugumo departamento parengtoje keturių puslapių žvalgybos ataskaitoje, kurią matė naujienų agentūra AP.
Tai paaiškėjo prezidento Donaldo Trumpo administracijai ėmus griežčiau kritikuoti Kiniją dėl veiksmų tvarkantis su ligos protrūkiu. Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sekmadienį pareiškė, kad Kinija atsakinga dėl viruso išplitimo ir turi už tai atsakyti.
Vašingtono retorika sugriežtėjo administracijos kritikams kaltinant vyriausybę, kad jos pačios reakcija į koronaviruso protrūkį buvo per lėta ir nepakankamai ryžtinga.
D. Trumpo politiniai oponentai tvirtina, kad jis pliekia Kiniją – geopolitinę priešininkę, bet labai svarbią JAV prekybos partnerę, bandydamas nutildyti kritiką šalies viduje.
Neįslaptintoje, bet tik tarnybiniam naudojimui skirtoje Krašto saugumo departamento ataskaitoje rašoma, kad menkindama koronaviruso grėsmę Kinija tuo pat metu padidino medicinos priemonių importą ir apribojo šių prekių eksportą. Šalis bandė tai nuslėpti „neigdama eksporto apribojimus, painiodama prekybos duomenis ir vilkindama jų pateikimą“, rašoma dokumente.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad Kinija iki sausio pabaigos neinformavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), jog koronavirusas yra „užkrečiamas“, kad galėtų užsisakyti medicinos priemonių užsienyje. Šalis smarkiai padidino apsauginių veido kaukių ir chirurginių kostiumų importą.
Šios išvados grindžiamos 95 proc. tikimybe, kad Kinijos importo ir eksporto politikos pokyčiai neatitinka įprastų svyravimų, rašoma ataskaitoje.
Kinija apie protrūkį PSO informavo gruodžio 31-ąją. Sausio 3 dieną šalis susisiekė su JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrais (CDC), o sausio 8-ąją viešai paskelbė, kad patogenas yra naujas koronavirusas.
Kinijos pareigūnai ėmėsi žingsnių nutildyti medikus, kurie iškart bandė įspėti apie viruso grėsmę, ir ne kartą menkino protrūkio pavojų. Visgi didelė dalis Kinijos vyriausybės klaidų, regis, buvo padaryta dėl biurokratinių kliūčių, griežtos informacijos kontrolės ir pareigūnų delsimo pranešti blogas naujienas. Nėra viešai prieinamų įrodymų, kurie leistų teigti, jog būta tyčinio sąmokslo supirkti pasaulio medicinos priemonių atsargas.
Sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje D. Trumpas netiesiogiai apkaltino JAV žvalgybos pareigūnus, esą šie nepakankamai sparčiai informavo, koks pavojingas galėtų būti potencialus naujo koronaviruso protrūkis. Prezidentui tenka atremti kritiką, kad jis nereagavo į pirminius žvalgybos ir kitų sričių pareigūnų įspėjimus dėl koronaviruso ir galimų protrūkio padarinių.
„Žvalgyba man ką tik pranešė, kad buvau teisus ir kad jie [kinai] rimtai nekėlė koronaviruso klausimo iki pat sausio pabaigos, o padarė tai prieš pat man uždarant Jungtines Valstijas Kinijai“, – rašė D. Trumpas, nepateikdamas jokių konkrečių detalių.
„Be to, jie kalbėjo apie virusą ne kaip apie kažkokią grėsmę, bet kaip apie tam tikrą faktą“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
