ScanpixBritų teisėja atmetė Jungtinių Valstijų prašymą išduoti vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange'ą , kuris būtų teisiamas dėl kaltinimų šnipinėjus, ir nurodė, kad tai būtų „despotiška“ atsižvelgus į jo psichikos sveikatą.
Teisėja Vanessa Baraitser pirmadienį sakė, kad J. Assange'as gali nusižudyti, jei bus išsiųstas į Jungtines Valstijas.
JAV prokurorai yra pareiškę J. Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vieną kaltinimą piktnaudžiavus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą „WikiLeaks“ 2010 metais. Jeigu J. Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti įkalinimas iki 175 metų.
49 metų australo advokatai teigia, kad jis veikė kaip žurnalistas ir dėl dokumentų, atskleidusių JAV kariškių pažeidimų Irake bei Afganistane, nutekinimo turi teisę į Pirmosios pataisos žodžio laisvės apsaugą.
J. Assange’o teisininkų komanda kaltino Jungtines Valstijas „ypatingu, beprecedenčiu ir politizuotu“ persekiojimu, kuriuo siekiama „kriminalizuoti informacijos, susijusios su „nacionaliniu saugumu“, gavimą ir skelbimą“.
Gynyba įrodinėjo, kad ekstradicija kelia pavojų J. Assange’o žmogaus teisėms, nes jam gresia „labai neproporcinga bausmė“ ir sulaikymas „žiauriomis bei nežmoniškomis sąlygomis“, kurios padidintų jo sunkią depresiją ir kitas psichikos sveikatos problemas.
JAV vyriausybės teisininkai neigia, kad J. Assange'as persekiojamas vien dėl nutekintų dokumentų paskelbimo, ir sako, kad byla „didele dalimi yra grindžiama jo neteisėtu dalyvavimu“ JAV armijos žvalgybos analitikei Chelsea Manning pavagiant diplomatinius pranešimus ir kariškių dokumentus.
Britų teisėjos sprendimas bus svarbus momentas dešimtmetį trunkančiai J. Assange’o teisinei nežiniai Britanijoje, tačiau nebus paskutinis jos skyrius. JAV vyriausybė nurodė, kad apskųs sprendimą.
J. Assange’o partnerė Stella Moris, kuri jam slapstantis Ekvadoro ambasadoje pagimdė du jo sūnus, kreipėsi į kadenciją baigiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą prašydama suteikti jam malonę.
J. Assange'o baudžiamąjį persekiojimą smerkė žurnalistai ir žmogaus teisių gynimo grupės, teigiantys, kad ši byla kenkia žodžio laisvei visame pasaulyje.
„Vien pats faktas, kad jo byla pasiekė teismą, jau nekalbant, kad trunka tiek ilgai, yra istorinis didelio masto puolimas prieš žodžio laisvę, – sakė „WikiLeaks“ atstovas Kristinnas Hrafnssonas. – Tai kova, veikianti kiekvieno žmogaus teisę žinoti ir kovojama bendrai.“
J. Assange’o teisinės bėdos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo areštuotas Švedijos prašymu. Švedų prokurorai norėjo jį apklausti dėl įtarimų išžaginimu ir lytiniu smurtu, kuriuos pareiškė dvi moterys. 2012-aisiais, norėdamas išvengti išsiuntimo į Švediją, J. Assange'as pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje, kur jo negalėjo pasiekti JK ir Švedijos pareigūnai. Tačiau ambasadoje jis taip pat iš esmės buvo kalinys, negalintis išeiti iš šios mažytės diplomatinės misijos.
J. Assange'o ir jo šeimininkų santykiai galiausiai pašlijo ir 2019 metų balandį jis buvo išvarytas iš ambasados. Britų policija iškart jį areštavo dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo 2012-aisiais.
2019 metų lapkritį Švedija nutraukė tyrimą dėl galimų lytinių nusikaltimų, nes nuo jų buvo praėję pernelyg daug laiko, bet J. Assange'as lieka Belmaršo griežto apsaugos režimo kalėjime Londone ir į teismo dėl jo ekstradicijos posėdžius buvo vežiojamas kalėjimo mikroautobusu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
