ScanpixAfganistanas atsidūrė prie vienos didžiausių pasaulyje humanitarinių krizių slenksčio, daugiau kaip pusei šalies gyventojų labai trūksta maisto, pirmadienį įspėjo Jungtinių Tautų agentūros.
Maisto stygiaus pavojus ateinančią žiemą grės daugiau kaip 22 mln. afganistaniečių. Nesaugumą lemia sutrikimai po Talibano chaotiško sugrįžimo į valdžią, taip pat dėl klimato kaitos intensyvesnė sausra.
„Šią žiemą milijonai afganistaniečių bus priversti rinktis migraciją arba badavimą, nebent galime didinti gyvybes gelbstinčią pagalbą“, – sakė Pasaulio maisto programos (WFP) vykdomasis direktorius Davidas Beasley.
Šios krizės mastas jau yra didesnis už maisto trūkumą karo draskomame Jemene ar Sirijoje. Nesaugumas Afganistane nusileidžia tik padėčiai Kongo Demokratinėje Respublikoje.
„[Padėtis] Afganistane dabar yra tarp didžiausių pasaulyje humanitarinių krizių, jeigu ne pati didžiausia, o maisto sauga yra kone žlugusi, – sakoma D. Beasley pareiškime. – [Jau] vyksta atgalinis laiko skaičiavimas iki katastrofos, ir jei dabar nesiimsime veiksmų, turėsime visišką katastrofą.“
Kaip sakoma WFP ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pareiškime, pusė afganistaniečių dėl maisto trūkumo išgyvena 3-iosios fazės krizę ar 4-osios fazės kritišką padėtį .
Pagal šią klasifikaciją, vienintelė blogesnė padėtis už 4-osios fazės krizę yra badas. Pareigūnai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Afganistano, kuriam ir taip sunku pakilti po 20 metų trukusio pilietinio karo, laukia sunkiausia per dešimtmetį žiema.
FAO generalinis direktorius Qu Dongyu sakė: „Mums reikia skubiai ir veiksmingai spartinti ir didinti [maisto] pristatymą į Afganistaną, kol žiema neatkirto didelės šalies dalies ir milijonai žmonių, įskaitant ūkininkus, moteris, mažus vaikus ir pagyvenusius žmones, nepradėjo šaltą žiemą badauti.“
Rugpjūčio mėnesį griežtosios linijos islamistų Talibanas nuvertė JAV remtą režimą ir suformavo laikinąją vyriausybę, žadėdamas atkurti stabilumą.
Tačiau Talibanui tebegalioja virtinė tarptautinių sankcijų, su šiuo judėjimu konkuruojanti islamistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) vykdo šalyje kruvinų atakų kampaniją, o dėl klimato kaitos sausros Afganistane dažnėja ir intensyvėja.
„Drėgnos žiemos“ viltys
Šalies vakaruose tūkstančiai neturtingų šeimų jau pardavė savo bandas ir pabėgo, ieškodami prieglobsčio ir pagalbos sausakimšose laikinose stovyklose prie didžiųjų miestų.
AFP žurnalistai lankydamiesi Herato ir Badgiso provincijose matė šeimų, parduodančių dukras ankstyvoms santuokoms, kad padengtų skolas ir užsitikrintų pakankamai maisto.
Sekmadienį Talibanas paskelbė planą už atlyginimą grūdais Kabulo regione pasamdyti 40 tūkst. darbininkų – duobėms, kuriose užsilaikytų nederlingas kalvas drėkinsiantis žiemos sniegas, kasti.
Paklaustas apie humanitarinę krizę, Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas sekmadienį AFP sakė: „Stengiamės ištraukti savo žmones iš dabartinės situacijos ir jiems padėti. Taip pat atgabenta pasaulio humanitarinės pagalbos.“
„Stengiamės organizuoti ir platinti [pagalbą], įskaitant maistą ir drabužius. Visi rūpesčiai bus išspręsti, – sakė jis. – Kalbant apie sausrą, tikimės drėgnos žiemos. Tačiau jei sausra tęsis, pavasarį imsimės atitinkamų priemonių.“
Minėtos JT agentūros įspėjo, kad jų humanitarinės pagalbos planas iki šiol sukaupęs tik trečdalį reikalingų lėšų.
FAO siekia skubiai surinkti 11,4 mln. dolerių (9,8 mln. eurų), o 2022-ųjų žemės ūkio sezonui – dar 200 mln. dolerių (172 mln. eurų).
Baimindamiesi naujų pabėgėlių srautų iš Afganistano tarptautiniai donorai šaliai pažadėjo šimtus milijonų dolerių, bet nenori dirbti tiesiogiai su Talibanu.
„Badas plečiasi, miršta vaikai. Negalime maitinti žmonių pažadais – įsipareigojimai dėl finansavimo turi virsti realiais pinigais“, – sakė D. Beasley.
„Tarptautinė bendrija turi susitelkti ir spręsti šią iš rankų sparčiai slystančią krizę“, – pabrėžė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
