PixabayPenktadienį turėjusios baigtis Jungtinių Tautų derybos dėl klimato buvo pratęstos dar vienai dienai, derybininkams stengiantis išeiti iš aklavietės dėl fondo, skirto nuo pasaulinio atšilimo poveikio smarkiai nukentėjusioms valstybėms, sukūrimo.
„Šiandien turime vėl perjungti pavarą, laikas ne mūsų pusėje“, – delegatams sakė COP27 deryboms pirmininkaujantis Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry ir pridūrė: „Esu pasiryžęs rytoj tvarkingai užbaigti šią konferenciją.“
Beveik 200 šalių atstovai susirinko į dvi savaites Egipte vykstančią 27-ąją šalių konferenciją, kurios tikslas – paspartinti veiksmus klimato kaitos srityje, pasauliui susiduriant su vis didėjančiu ekstremalių potvynių, karščio bangų ir sausrų antplūdžiu.
Tačiau likus kelioms valandoms iki susitikimo Raudonosios jūros kurorte Šarm aš Šeiche pabaigos turtingosios ir besivystančios šalys vis dar sunkiai rado bendrą kalbą dėl fondo sukūrimo ir daugybės kitų svarbių klausimų.
Neatidėliotinų užduočių sąraše yra susitarimas dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir lėšų tam, kad pasaulinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o tai, pasak mokslininkų, yra saugesnis barjeras, padedantis išvengti pavojingiausių padarinių.
Daugeliui besivystančių šalių ir mažų salų valstybių, kurioms grėsmę kelia jūros lygio kilimas, svarbiausias konferencijos klausimas – pinigai klimato kaitos sukeltiems nuostoliams ir žalai atlyginti.
Pastaraisiais mėnesiais dėl klimato kaitos kilę ekstremalūs reiškiniai – nuo potvynių Pakistane ir Nigerijoje iki karščio bangų ir sausrų visame pasaulyje – išryškino žiaurų klimato atšilimo poveikį besivystančioms šalims, kurios taip pat kovoja su skolomis ir didėjančia infliacija.
Siekdama rasti kompromisą, Europos Sąjunga vėlai ketvirtadienį pasiūlė įsteigti fondą pažeidžiamiausioms šalims, tačiau įspėjo, kad tai yra galutinis jos pasiūlymas.
ES pasiūlymas rodo, kad blokas, kuris anksčiau baiminosi neterminuotos atsakomybės už žalą dėl klimato kaitos, „gerokai pasikeitė“, sakė Rachel Cleetus, vyriausioji ne pelno siekiančios „Union of Concerned Scientists“ klimato programos ekonomistė.
Tačiau ji sakė, kad dabar visas dėmesys sutelktas į Jungtines Valstijas ir Kiniją, dvi didžiausias pasaulio teršėjas, kurių santykiai klimato srityje po prezidentų Joe Bideno ir Xi Jinpingo susitikimo, įvykusio anksčiau šią savaitę Balyje, kiek atšilo.
„Dabar esminis metas, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Cleetus. – JAV nebėra laiko sėdėti nuošalyje. Jos turi paskelbti savo poziciją, kad parodytų, jog elgiasi konstruktyviai.“
R. Cleetus pridūrė, kad Kinija taip pat turėtų aiškiai išdėstyti savo poziciją, ypač dėl to, ar ji prisidės prie tokio fondo ir įsipareigos juo nesinaudoti.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo ruožtu pareiškė, kad Europos Sąjunga rimtai nusiteikusi užtikrinti klimato teisingumą neturtingoms šalims, kenčiančioms nuo pražūtingo pasaulinio atšilimo poveikio.
„Aiškiai parodome, kad Europa yra pažeidžiamiausių valstybių pusėje, – sakė A. Baerbock. – Kiti dabar gali parodyti, kurioje pusėje jie yra.“
„Pinigų išleidimas nėra savaiminis tikslas, bet tai yra teisingumo užtikrinimas“, – teigė ji.
Ji pridūrė, kad dabar, kai bloko pasiūlymas paskelbtas viešai, „niekas negali pasislėpti už Europos Sąjungos“.
A. Baerbock pripažino, kad industrializuotos šalys, kurios „iki šiol buvo labiausiai atsakingos už pasaulinį atšilimą, taip pat turėtų pirmiausia atlyginti žalą ir nuostolius“.
Tačiau ji perspėjo, kad, neįtraukiant didžiųjų teršėjų ir nereikalaujant, kad jie taip pat mažintų išmetamųjų teršalų kiekį, būtų „visiškai netinkama paskatų sistema“.
A. Baerbock pridūrė, kad jei išmetamųjų teršalų kiekis nebus sparčiau mažinamas, „jokie pasaulio pinigai nepadengs būsimos žalos ir nuostolių“.
