UnianDėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičius pirmą kartą viršijo 100 mln., pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.
„Dėl karo Ukrainoje ir kitų kruvinų konfliktų žmonių, priverstų bėgti nuo konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo skaičius pirmą kartą istorijoje perkopė stulbinančią 100 mln. ribą“, – nurodė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR.
Šis „nerimą keliantis“ skaičius turi sukrėsti pasaulį ir priversti nutraukti konfliktus, verčiančius rekordiškai daug žmonių bėgti iš savo namų, priduriama UNHCR pareiškime.
Agentūros duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos priverstinai perkeltųjų skaičius išaugo iki 90 milijonų. Šią padėtį nulėmė smurtas tokiose šalyse kaip Etiopija, Burkina Fasas, Mianmaras, Nigerija, Afganistanas ir Kongo Demokratinė Respublika.
Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dar daugiau kaip 8 mln. asmenų buvo perkelti šalies viduje, o daugiau nei 6 mln. pabėgėlių kirto kaimyninių valstybių sienas.
„Įspėjamasis signalas“
„Šimtas milijonų yra kraupus skaičius, kuris vienodai yra blaivinantis ir keliantis nerimą. Tai rekordas, kuris niekada neturėjo būti pasiektas“, – pareiškė UNCHR vadovas Filippo Grandi.
„Tai turi būti įspėjamasis signalas, kad reikia spręsti niokojančius konfliktus ir užkirsti jiems kelią, taip pat nutraukti persekiojimą ir šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių nekalti žmonės verčiami bėgti iš savo namų“, – pridūrė jis.
100 mln. asmenų yra daugiau nei 1 proc. visų pasaulio gyventojų. Tik 13 šalių gyvena daugiau žmonių nei yra priverstinai perkeltųjų pasaulyje.
Ši grupė apima pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, taip pat daugiau kaip 50 mln. asmenų, perkeltų savo šalies viduje.
„Tarptautinė reakcija į žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, buvo labai teigiama“, – pažymėjo F. Grandi.
„Užuojauta yra gyva, ir mums reikia panašaus susitelkimo, kalbant apie visas pasaulio krizes. Tačiau galiausiai humanitarinė pagalba yra palaikomoji priemonė, o ne vaistas“, – pabrėžė jis.
„Norint pakeisti šią tendenciją, vienintelis atsakymas yra taika ir stabilumas, kad nekalti žmonės nebūtų priversti rizikuoti arba rimtu pavojumi savo šalyje, arba nesaugiu pabėgimu ir tremtimi“, – nurodė F. Grandi.
Visus duomenis apie priverstinį perkėlimą 2021 metais UNHCR pateiks savo metinėje Pasaulinių tendencijų ataskaitoje; ji bus paskelbta birželio 16-ąją.
„Žmogiškų kančių maras“
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo COVID-19 pandemijos pradžios, mažiausiai 20 šalių dėl kovos su koronavirusu priemonių vis dar atsisako suteikti prieglobstį žmonėms, bėgantiems nuo konfliktų, smurto ir persekiojimo.
Gegužės 20 dieną F. Grandi paragino tokias valstybes panaikinti visus likusius su pandemija susijusius prieglobsčio suteikimo suvaržymus, teigdamas, kad jie prieštarauja pagrindinei žmogaus teisei.
„Man kelia nerimą tai, kad priemonėmis, priimtomis prisidengiant kova su COVID-19, naudojamasi kaip pretekstu atsisakyti suteikti prieglobstį žmonėms, bėgantiems nuo smurto ir persekiojimo“, – teigė komisaras.
Praėjusią savaitę paskelbtoje nevyriausybinės organizacijos „Internal Displacement Monitoring Centre“ (IDMC) ir Norvegijos pabėgėlių tarybos (Norwegian Refugee Council, NRC) bendroje ataskaitoje sakoma, kad 2021-aisiais buvo užregistruota apie 38 mln. naujai šalių viduje persikėlusių asmenų. Dalis jų per metų laikotarpį buvo priversti persikelti ne vieną kartą.
Šis per metus užregistruotų naujų šalies viduje perkeltų asmenų skaičius yra antras didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Didžiausias skaičius fiksuotas 2020-aisiais, kai daugybė žmonių turėjo palikti savo namus dėl virtinės gaivalinių nelaimių.
Pernai per metus naujai užregistruotų šalies viduje dėl konfliktų perkeltųjų asmenų skaičius siekė 14,4 milijono. Jis buvo 50 proc. didesnis negu 2020 metais, nurodoma ataskaitoje.
„Šiandien paskelbtas 100 mln. perkeltųjų asmenų skaičius yra neginčijamas įrodymas, kad pasaulio lyderiai niekada anksčiau nematytu mastu nuvilia pažeidžiamiausius pasaulio žmones“, – pareiškime pabrėžė NRC vadovas Janas Egelandas.
„Esame beprecedenčio žmogiškų kančių maro liudininkai“, – pridūrė jis.
Anot J. Egelando, dabartinė humanitarinės pagalbos sistema be papildomų išteklių nepajėgs paremti 100 mln. į bėdą patekusių žmonių.
„Tai dvigubai daugiau žmonių nei prieš dešimtmetį, o tam neskiriama dvigubai daugiau lėšų“, – nurodė J. Egelandas.
Daugiausia naujų perkėlimo šalių viduje atvejų ir toliau nustatoma dėl stichinių nelaimių: pernai jų iš viso užfiksuota 23,7 milijono.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
