Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


KLIMATO KAITA
JT pristatė pasaulinę „ankstyvojo perspėjimo“ apie nelaimes sistemą už 3 mlrd. eurų
BNS
Scanpix
A. Guterresas.

Jungtinės Tautos pirmadienį pristatė penkerių metų planą, kuriuo siekiama sukurti pasaulinę ankstyvojo perspėjimo apie mirtinus ir didelę žalą darančius ekstremalius orų reiškinius, kuriuos sustiprina klimato kaita, sistemą.

JT vadovas Antonio Guterresas per viršūnių susitikimą klimato klausimais COP27 Egipte pareiškė, kad palyginti nedidelė 3,1 mlrd. eurų, arba mažiau nei 50 centų vienam žmogui, suma yra nedidelė kaina už patikrintus metodus, kurie gali išgelbėti tūkstančius ar net milijonus gyvybių.

„Paraginau, kad per penkerius metus kiekvienas Žemės gyventojas būtų apsaugotas ankstyvojo perspėjimo sistemomis, pirmiausia teikiant paramą pažeidžiamiausiems“, – sakė jis, pasaulio lyderiams susirinkus į 13 dienų truksiančias derybas Raudonosios jūros Šarm aš Šeicho kurorte.

Net ir daugėjant ekstremalių klimato kaitos sukeliamų reiškinių, pusė pasaulio šalių neturi pažangių ankstyvojo perspėjimo sistemų, galinčių išgelbėti žmonių gyvybes.

JT duomenimis, šalyse, kuriose infrastruktūra netinkama, mirtingumas nuo nelaimių vidutiniškai aštuonis kartus didesnis nei tose šalyse, kuriose įdiegtos patikimos priemonės.

Tinkamos ankstyvojo perspėjimo apie potvynius, sausras, karščio bangas, ciklonus ar kitas nelaimes sistemos leidžia pasiruošti taip, kad neigiamas poveikis būtų kuo mažesnis.

Ir tai pasiteisina: per pastaruosius du dešimtmečius nuo nelaimių nukentėjusių žmonių skaičius beveik padvigubėjo, bet žuvusių ar dingusių žmonių skaičius sumažėjo perpus.

1970 metais dabartinio Bangladešo teritorijoje praūžęs ciklonas „Bhola“ nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir paskatino kitais metais įkurtą šalį investuoti į orų prognozavimo technologijas, slėptuves ir savanorių tinklą pakrantėje.

Panašaus stiprumo ciklonas „Amphan“ 2020 metais pasiekė sausumą toje pačioje teritorijoje, tačiau žuvo tik 26 žmonės.

„Ankstyvieji perspėjimai gelbsti gyvybes ir teikia didžiulę ekonominę naudą“, – pareiškime teigė Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) vadovas Petteris Taalas.

„Vos prieš 24 valandas pranešus apie gresiantį pavojingą įvykį, žalą galima sumažinti 30 proc.“, – sakė jis.

Pasaulinė prisitaikymo prie klimato kaitos komisija nustatė, kad išleidus vos 800 mln. eurų tokioms sistemoms besivystančiose šalyse būtų išvengta nuo 3 iki 16 mlrd. eurų nuostolių per metus.

Pradedant moksliškai pagrįstais stebėjimo tinklais ir prognozavimo technologijomis, visiškai įrengtai ankstyvojo perspėjimo infrastruktūrai taip pat reikalingi nacionaliniai ir bendruomeniniai reagavimo pajėgumai bei priemonės, galinčios padėti greitai perduoti informaciją gyventojams.

2022 11 08 09:03
Spausdinti