Susitikimas tarp graikiškojo ir turkiškojo Kipro lyderių bei Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso davė vaisių. Nutarta, jog derybos dėl Viduržemio salos suvienijimo bus pratęstos vėliau šį mėnesį.

JT vadovas pakvietė graikiškosios Kipro Respublikos prezidentą Niką Anastasiadį ir Kipro turkų lyderį Mustafą Akinci į derybas, per kurias siekta pasistūmėti dvejus metus trunkančiame diplomatiniame procese dėl Kipro suvienijimo. Susitarimas dėl derybų pratęsimo buvo pasiektas per keturias valandas trukusį abiejų lyderių ir A.Guterreso susitikimą JT būstinėje.

Susitarė, kad birželį reikia vėl susirinkti į konferenciją dėl Kipro.

Lydimas abiejų lyderių A.Guterresas žurnalistams sakė, jog jie „susitarė, kad birželį reikia vėl susirinkti į konferenciją dėl Kipro“. Kol kas tiksli derybų data nenurodyta, o JT generalinis sekretorius sakė, kad dėl to bus tariamasi su Didžiąja Britanija, Europos Sąjunga, Graikija bei Turkija.

Skirtingi siekiai

Prieš devynias dienas JT vadovaujamos derybos vėl pateko į aklavietę šalims nesusitarus dėl sąlygų siekiant surengti galutinį viršūnių susitikimą, per kurį turėtų būti priimta bendroji susivienijimo sutartis. Ši Viduržemio jūros rytinė sala tebėra padalyta nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos įsiveržė į Kiprą, reaguodamos į Atėnų įkvėptą sąmokslą. Jo organizatoriai siekė sąjungos su Graikija. Graikiškoji Kipro pusė reikalavo per Ženevos konferenciją aptarti turkų karių pasitraukimą kaip dalį reikalingų saugumo priemonių. Tuo metu turkiškoji Kipro pusė tvirtino, kad per konferenciją daugiausiai dėmesio turėtų būti skirta didesnio masto problemoms, pavyzdžiui, pasidalijimo valdžia, nuosavybės teisių bei naujos federacijos sukūrimo klausimams. Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebelaiko 35 tūkst. karių.

Šviesa tunelio gale

Po sekmadienį įvykusio susitikimo A.Guterresas sakė, kad „visi sutiko, jog dalis dėl saugumo ir garantijų yra itin svarbi abiem bendruomenėms“.

Visi sutiko, jog dalis dėl saugumo ir garantijų yra itin svarbi abiem bendruomenėms.

„Pažanga šioje dalyje yra būtinas elementas, kad būtų pasiektas visuotinis susitarimas ir sukurtas pasitikėjimas tarp abiejų bendruomenių dėl jų saugumo ateityje“, – sakė jis. Lyderiai sutiko pratęsti derybas dėl „visų kitų svarbių problemų, pradedant teritorija, nuosavybe, baigiant valdymu bei dalijimusi valdžia“, – teigė A.Guterresas. „Dėl visų klausimų bus tariamasi kartu“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad „dėl nieko nebus susitarta, kol nebus susitarta dėl visko“. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.