Pixabay.comViso pasaulio dėmesio centre įtvirtintų pozicijų Jungtinė Karalystė užleisti neketina.
Gruodžio 12-ąją šalyje vyks antri rinkimai po to, kai referendume nedidele balsų persvara buvo priimtas sprendimas pasitraukti iš ES. Siekdama užsitikrinti didesnį palaikymą siūlomam „Brexito“ susitarimui išankstinius rinkimus 2017 m. rengė tuometė Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, tą patį bandys padaryti ir dabartinis premjeras Borisas Johnsonas.
Iki pat paskutinės spalio dienos kartojęs, kad Didžioji Britanija iš ES pasitrauks bet kokia kaina, B. Johnsonas vis dėlto nudegė pirštus – jam ne tik nepavyko užsitikrinti kitų politinių partijų palaikymo, bet ir išsaugoti turėtos konservatorių paramos. Sulaukę ES vadovų patikinimo, kad „Brexitas“ gali būti pratęstas (šį kartą iki sausio pabaigos), parlamentarai 438 balsais prieš 20 nubalsavo už pirmalaikius rinkimus.
Konservatoriams tai yra galimybė parlamente užsitikrinti didesnį palaikymą ir toliau siekti pasitraukimo iš ES pagal planą, kurį sutarė B. Johnsonas. Jam, tiesa, tai paskutinė galimybė ištesėti pažadą įgyvendinti „Brexitą“. Leiboristai sako rengsiantys naujas pasitraukimo sąlygas ir jas teiksiantys liaudies teismui. Škotų nacionalistai, liberaldemokratai ir kiti nepriklausomais save laikantys judėjimai apskritai prieštarauja sprendimui trauktis iš Bendrijos, o Nigelo Farage’o vadovaujama „Brexito“ partija reikalauja nedelsti ir ES palikti visai be susitarimo.
Tačiau „Brexitas“ – ne vienintelė problema. Rinkėjų pasirinkimą gali lemti ir politikų pozicijos dėl tokių klausimų kaip šalies sveikatos sistemos stabilumas, nusikalstamumas, didelio dėmesio pastaruoju metu sulaukė vadinamoji corbynomika – siekis užtikrinti darbuotojų atstovavimą bendrovių valdybose, mokesčių turtingiesiems didinimas. Daugeliui šalies gyventojų nerimą kelia ekonomikos padėtis, į paramą „Brexitui“ išvirtę klausimai dėl migracijos.
Svarstoma, kad po gruodžio mėnesio rinkimų vėl nė viena politinė jėga neturės daugumos ir bus priversta remtis partnerių parama. Nepaisant to, kone trejus metus demonstruotas neįgalumas turi baigtis. Ant plauko ne tik Didžiosios Britanijos ir ES santykiai, bet ir seniausios pasaulyje monarchijos politinis stabilumas.
Karalienė be balso
Iš politinės aklavietės Jungtinės Karalystės išvesti negali net karalienė Elžbieta II. Teoriškai valstybės galvos, praktiškai – tik simbolines pareigas vykdančios 93-ejų monarchės nuomonės dėl politinį chaosą keliančio „Brexito“ nerasite nė vienoje į viešumą patekusioje žinutėje. Jos pozicija išliko neutrali net ir tada, kai leidimo sustabdyti parlamento darbą paprašė premjeras B. Johnsonas. Šalies Aukščiausiasis teismas vėliau tokį jo sprendimą pripažino neteisėtu.
