Politinėje aklavietėje atsidūrusi Juodkalnija rengiasi savaitgalį įvyksiantiems prezidento rinkimams, bet analitikai prognozuoja, kad šis balsavimas aiškaus laimėtojo neiškels ir kad dabartinis provakarietiškas šalies vadovas turės varžytis antrajame ture po dviejų savaičių.
Sekmadienio balsavimas vyks dėl politinės suirutės įstrigus šios nedidelės NATO valstybės stojimui į Europos Sąjungą ir iškilus klausimams dėl to, ar šalis ims labiau šlietis prie Serbijos ir Rusijos.
Pasak analitikų, dabartinis 61 metų prezidentas Milo Djukanovičius turėtų patekti į antrąjį ratą ir jame varžytis su vienu iš kelių dabartinių savo priešininkų.
M. Djukanovičius ir jo Demokratinė socialistų partija (DPS) vadovavo Juodkalnijai 2006-aisiais paskelbiant nepriklausomybę nuo Serbijos, o 2017-aisiais įstojant į NATO, nors tam prieštaravo Rusija.
2020 metais DPS nuo valdžios nušalino aljansas, kuriame dominuoja glaudesnių ryšių su Serbija ir Rusija siekiančios partijos.
Prezidento postas Juodkalnijoje yra didele dalimi reprezentacinis, bet rinkimų rezultatai turi politinį svorį dėl politinės suirutės ir Rusijos karo Ukrainoje. Šie rinkimai taip pat labai svarbūs M. Djukanovičiaus, ilgiausiai dirbančio politiko Balkanuose, politinei ateičiai.
Ketvirtadienį M. Djukanovičius paleido parlamentą – praėjus trims mėnesiams po to, kai vyriausybė žlugo per balsavimą dėl nepasitikėjimo. Ta partija, kurios kandidatas galiausiai laimės prezidento rinkimus, galėtų sulaukti reikšmingo postūmio prieš pirmalaikius parlamento rinkimus. Jų datą prezidentas turėtų paskelbti penktadienį.
Tarp M. Djukanovičiaus varžovų sekmadienį bus proserbiškos ir prorusiškos partijos „Naujoji serbų demokratija“ (NSD/NOVA) lyderis Andrija Mandičius, ekonomistas Jakovas Milatovičius iš naujai įkurto judėjimo „Evropa sad“ („Europa dabar“, PES) ir buvęs parlamento pirmininkas Aleksa Bečičius.
Stebėtojai sako, kad J. Milatovičius, kuris dirbo vyriausybėje, suformuotoje po 2020 metų parlamento rinkimų, bet vėliau atsiskyrė nuo valdančiosios koalicijos, galbūt turi daugiausiai galimybių patekti į antrąjį ratą ir varžytis su M. Djukanovičiumi.
Būsima šalies kryptis
Tai, kas laimės rinkimus, gali parodyti Juodkalnijos būsimą kryptį, sakė Ana Nenezič, vadovaujanti analitiniam centrui CEMI.
„Tai yra, ar tolesni užsienio politikos prioritetai bus nukreipti į europinės integracijos proceso atblokavimą, bendradarbiavimo su ES šalimis stiprinimą ir narystę NATO“, – pabrėžė ji.
„Klerikalinių populistinių partijų ar, šiuo atveju, kandidatų sėkmė galėtų nulemti ryšių su Rytų galiomis stiprinimą ir atsitraukimą nuo europinės perspektyvos“, – sakė A. Nenezič.
M. Djukanovičiaus, kuris Juodkalnijos prezidentu ar premjeru dirba nuo 1991-ųjų, populiarumas smuko DPS nedidele persvara pralaimėjus 2020-ųjų parlamento rinkimus. Tačiau pakrikus dabartinei vyriausybei M. Djukanovičius tikisi atgauti rinkėjų paramą.
„Per prezidento rinkimus nuspręsime, ar Juodkalnija toliau vystysis kaip laisva, moderni, pilietinė Europos valstybė, ar, priešingai jos šimtmečių senumo tradicijai, sutiks tarnauti kitų interesams“, – per rinkimų kampaniją sakė M. Djukanovičius.
Politinis chaosas ir įstrigusios reformos šalyje, ilgai laikytoje labai realia kandidate į ES, privertė sunerimti JAV ir ES pareigūnus. Baiminamasi, kad Rusija gali bandyti kurstyti neramumus Balkanuose, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo karo Ukrainoje.
620 tūkst. Juodkalnijos piliečių tebėra labai susiskaldę į M. Djukanovičiaus politikos šalininkų ir tų, kas laiko save serbais ir nori vienytis su Serbija ir Rusija, stovyklas.
A. Mandičius, kuris buvo kaltinamas dalyvavimu 2016 metų bandyme įvykdyti perversmą, per rinkimų kampaniją siekė vaizduoti save taikytoju ir tvirtino, kad pagrindinis jo tikslas prezidento poste būtų užglaistyti skilimą Juodkalnijos visuomenėje.
J. Milatovičius kaltina M. Djukanovičių ir jo DPS korupcija, ir sako, kad galutinis prezidento nušalinimas nuo valdžios būtinas, jei šalis nori žengti į priekį.
Balsavimo teisę Juodkalnijoje, garsėjančioje kalnų ir Adrijos jūros pakrantės grožiu, turi apie 540 tūkst. žmonių.
