180 valstybių vienijančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), atsakingam už valstybių bendradarbiavimą vykdant pinigų ir valiutų kurso politiką ir turinčiam įrankius suteikti laikiną finansinę pagalbą, reikia tvirto lyderio. Juo, ES ministrų nuomone, turėtų tapti bulgarė Kristalina Georgieva.
Pirmasis iš Bulgarijos kilusios 66 metų ekonomistės darbas buvo maisto turguje. 1993 m. Sofijos universitete įgijusi ekonomikos daktaro laipsnį, ji įsidarbino Pasaulio banke, 2007 m. buvo pirmą kartą nominuota užimti eurokomisarės pareigas, dirbo tarptautinio bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo srityse, vėliau tapo Europos Komisijos (EK) viceprezidente, atsakinga už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius.
2016 m. ji atsistatydino iš EK vicepirmininkės pareigų ir 2017 m. grįžo į Pasaulio banką. Tokį sprendimą, apžvalgininkų teigimu, lėmė nusivylimas institucijų, kovojusių su iššūkiais migracijos, „Brexit“ srityse, darbu ir tuometinio EK vadovo Jeano-Claude‘o Junckerio aplinkos žmonėmis.
Eidama EK vicepirmininkės pareigas, ji buvo atsakinga už 161 mlrd. eurų ES metinį biudžetą ir 30 tūkst. darbuotojų.
Po nepavykusių bandymų tapti Jungtinių Tautų lydere šiuo metu ji – itin reali kandidatė užimti TVF vadovo postą. Nenuostabu – Briuselio koridoriuose ji yra gerai žinoma dėl savo diplomatinių įgūdžių ir patirties politiniame lauke. Eidama pareigas Europos Komisijoje, ji tris kartus padidino finansavimą pabėgėlių krizei spręsti ir aršiai kovojo dėl moterų skaičiaus aukščiausiose pozicijose didinimo.
„Jei mes nenusimatysime tikslių siekių, užtruksime 100 metų, kol moterų atlyginimas sieks tą, kurį gauna vyrai, kol pripažinsime moterų galimybes būti lygia visuomenės dalimi“, – portalui Make.it yra sakiusi K. Georgieva.
Chaotiškas balsavimas
Pastebima, kad sutarimui dėl to, kas taps Ch. Lagarde įpėdiniu, pasiekti itin trūko vienybės tarp ES lyderių. Savaitę posėdžiavusiems atstovams buvo itin sunku susitarti. Konfliktą tarp Paryžiaus ir Berlyno, taip pat tarp šiaurinių ir pietinių bloko narių mėginant išspręsti, buvo pakeista sprendimo priėmimo procedūra: vietoje konsensuso buvo pasiūlytas balsavimas.
K. Georgieva nedideliu balsų skirtumu įveikė buvusį Olandijos finansų ministrą Jeroeną Dijsselboemą, iš varžybų dar anksčiau iškrito Suomijos centrinio banko vadovas Ollis Rehnas ir Ispanijos ekonomikos ministrė Nadia Calvino.
Kai žinau, kad diena bus itin svarbi, ir noriu, kad mane užplūstų adrenalinas, keliaudama į darbą savo „Tesloje“ klausau „We will rock you“.
„Prancūzijoje mes visų pirma norime turėti kandidatą, kuris yra pajėgus perimti iš Ch. Lagarde organizacijos vairą, visų antra, mes norime šį sprendimą priimti greitai ir, žinoma, siekiame, kad tai būtų unikalus kandidatas, reprezentuojamas ES, atmetantis nereikalingus ginčus“, – dar iki balsavimo sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire.
K. Georgievos pasirinkimas vadovauti TVF galbūt dar nežymi šios problemos pabaigos, nes gali atsirasti naujų kliuvinių.
Portalo „Bloomberg“ skilties redaktoriaus Ferdinando F. Giugliano teigimu, formalus balsavimas dėl kandidatų – dar vienas pavyzdys, kaip sunkiai ES lyderiams sekasi susitarti dėl to, kas užims aukščiausius postus. Sprendimas dėl Ursulos von der Leyen tapimo EK vadove, apžvalgininko nuomone, buvo dar labiau kankinantis.
Europietis ar ne?
Ilgus metus su besivystančios ekonomikos valstybėmis dirbusi K. Georgieva taptų pirmąja TVF vadove, kilusia iš Rytų Europos regiono.
Tiesa, jos paskyrimas TVF vadove reikalautų pakeisti organizacijos taisykles: šiuo metu reikalaujama, kad kandidato amžius neviršytų 65 metų ribos. Tačiau užsienio portaluose cituojami ES atstovai teigia, kad tai nebūtų problema: pokyčius palaikytų tiek ES, tiek JAV.
Tradiciškai TVF vadovaudavo europietis, siekiant atsverti JAV įtaką, kurios atstovas paprastai vadovauja Pasaulio bankui. Praėjusiais metais juo buvo paskirtas buvęs JAV Iždo departamento pareigūnas Davidas Malpassas.
Tad K. Georgievos šansai užimti šį postą laikomi gana realiais. Kita vertus, apžvalgininkai pastebi, kad būtų neteisinga, jei TVF vadovo postas K. Georgievai atitektų tik dėl to, kad taip susiklostė istoriškai. Kaip vienas iš kandidatų yra įvardijamas vienas įtakingiausių Singapūro politikų Tharmanas Shanmugaratnamas, taip pat Kanadoje gimęs „Bank of England“ valdytojas Markas Carney.
Nė vienas jų nėra kilęs iš Europos, tačiau, turint galvoje mažėjantį Europos vaidmenį globalioje rinkoje, kilmės vieta skiriant TVF vadovą neturėtų būti svarbiu dėmeniu.
Kiti asmenys, ypač iš augančios ekonomikos valstybių, taip pat turėtų būti skatinami kandidatuoti.
„Pasirinkimas turėtų būti atviras, – portale „Bloomberg“ rašo skilties redaktorius Ferdinando Giugliano. – Kiti asmenys, ypač iš augančios ekonomikos valstybių, taip pat turėtų būti skatinami kandidatuoti.“
Klausimas išlieka ir dėl to, ką rinkimuose rems JAV. Spaudoje buvo pasirodę užuominų, kad TVF vadovo pozicijai prezidentas Donaldas Trumpas gali nominuoti amerikietį. Nuogąstavimus tik sustiprino interviu naujienų agentūrai „Reuters“ davęs JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas, teigęs, kad europietis nebūtinai turi vadovauti TVF.
Kandidatai į TVF vadovo postą, kuriuos siūlo TVF nariai, gali būti keliami iki rugsėjo 6 d., spalio 4 d. direktorių valdybos, sudarytos iš 24 asmenų, priimtas sprendimas dėl naujo organizacijos lyderio turėtų būti paskelbtas viešai.
TVF veiklos dokumentai numato, kad organizacijos vadovas turi turėti reikšmingą patirtį ekonominės politikos įgyvendinimo srityje, turėti vadybos, komunikacijos ir diplomatinių įgūdžių, turėtų būti kilęs iš TVF valstybių narių.
Iššūkiai didesni nei anksčiau
„Aš niekada neprašau žmonių padaryti to, ko pati niekada nesiimčiau“, – yra sakiusi K. Georgieva. Tam, kad motyvuotų save, ji pasakojo klausanti britų roko grupės „Queen“. „Kai žinau, kad diena bus itin svarbi ir noriu, kad mane užplūstų adrenalinas, keliaudama į darbą savo „Tesloje“ klausau „We will rock you“.
Ši daina, tikėtina, politikės automobilyje gros vis dažniau.
2011 m., kai TVF vadove tapo Ch. Lagarde, organizacijai buvo keliamas toks uždavinys: po ją sukrėtusių skandalų, įtraukusių buvusius vadovus, bei negebėjimo tinkamai reaguoti į krizę euro zonoje atgauti pasitikėjimą ir reputaciją.
Šiuo metu, kaip pastebi apžvalgininkai, globalūs iššūkiai gerokai kompleksiškesni nei prieš aštuonerius metus. Vienas jų – daugiau kaip dvejus metus besitęsiantis JAV ir Kinijos prekybos karas, vertinamas kaip itin didelė kliūtis globalios ekonomikos augimui.
Ekonomistų akį nuolat traukia ir Argentina, Turkija ir Venesuela, kurį laiką kovojančios su ūkio sunkumais.
