ScanpixLiepos 11-ąją, paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, didžioji dalis dėmesio buvo skiriama Ukrainai. „Mes esame labai arti savo tikslo, ir manau, kad kitas žingsnis bus pakvietimas, o po to – ir narystė [NATO – red. past.]“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dar prieš susitikimą buvo aišku, kad ir šįkart Ukraina nesulauks kvietimo stoti į Aljansą – tam priešinasi kelios didžiosios Vakarų Europos šalys ir pačios JAV. Tačiau, kaip ne kartą susitikime kartojo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, svarbiausia – ne žodžiai, o veiksmai. Tad kaip atrodo Aljanso šįkart Ukrainai tiesiamas „tiltas“?
NATO įkurs Saugumo paramą ir mokymus (NATSU), kurie vyks Aljanso valstybėse narėse ir bus skirti karinei paramai koordinuoti bei Ukrainos kariams mokyti. Be NATSU, veiks ir NATO-Ukrainos bendras analizės, mokymų ir švietimo centras (JATEC), kuriame bus siekiama mokytis iš Rusijos karo Ukrainoje ir didinti Ukrainos sąveikumą su NATO pajėgomis. Aljanso generalinio sekretoriaus iniciatyva Kyjive bus steigiamas civilinis NATO atstovo biuras. Valstybės narės pasirašė atskirą Ilgalaikės saugumo paramos Ukrainai įsipareigojimą, kuriuo kitąmet kariaujančiai šaliai bus suteikta karinės paramos už mažiausiai 40 mlrd. eurų, kuri kitame viršūnių susitikime galės būti peržiūrima pagal Ukrainos poreikius.
Be to, Ukrainai pažadėtos ir oro gynybos sistemos – penkios „Patriot“ ir taip pat SAMP/T sistemos (jas teikia JAV, Vokietija, Rumunija ir Nyderlandai). JAV, Nyderlandai ir Danija taip pat Ukrainai perduoda F-16 naikintuvų, kurie, kaip trečiadienį pranešė JAV Valstybės sekretorius Antony Blinkenas, jau yra pakeliui į Ukrainą. Ukrainai taip pat suteikiama parama dvišaliais susitarimais, o JAV paskelbė 225 mln. JAV dolerių vertės paramos paketą (į kurį įeina ir „Patriot“ sistema).
Be apčiuopiamos karinės paramos, NATO deklaracijoje aiškiai įvardijama, kad Ukraina yra „neatšaukiamame kelyje“ į narystę Aljanse, tačiau kvietimas ateis tik tada, kai šalis atitiks visus valstybių narių kriterijus – įskaitant, kaip aiškino J. Stoltenbergas, ir karo pabaigą.
„Ukrainoje mes negalvojame apie žodžius, arti ar ne arti prie NATO, bet galvojame apie žingsnius iš stipriųjų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Zelenskis. Jo teigimu, sąjungininkų suteikti ginklai padės apsaugoti ne tik Ukrainos karius, bet ir civilius nuo žiaurių rusų atakų, tokių, kaip liepos 8 d. prieš vaikų ligoninę. Tačiau Ukrainos prezidentas paragino: „Jei norime laimėti, jei norime atsilaikyti, jei norime apsaugoti savo šalį ir ją apginti, mums reikia panaikinti visus apribojimus.“ Prezidentas omenyje turėjo NATO valstybių narių nenorą leisti Ukrainai naudoti jų ginklus smogiant taikiniams Rusijos teritorijoje, tačiau teigė susitikimo metu turėjęs vaisingų pokalbių su kai kuriais NATO šalių vadovais, tarp jų ir naujuoju Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu.
„Jei V. Zelenskis turėtų galimybę smogti Maskvai, Kremliui, ar tai būtų prasminga? Ne, – žurnalistams ketvirtadienį žurnalistams teigė JAV prezidentas Joe Bidenas. – Klausimas yra koks geriausias jam suteiktų ginklų panaudojimas?“ Jo teigimu, JAV sprendimų priėmėjai bei žvalgyba šį klausimą svarsto kiekvieną dieną, ir tai yra logiškas sprendimas.
