ScanpixNaujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasaulyje sukėlė dar vieną audrą, spaudos konferencijoje po oficialaus Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizito Baltuosiuose rūmuose pareiškęs, kad JAV ketina perimti Gazos Ruožo kontrolę, prireikus tam panaudotų ir karinę jėgą. Kiek tokie ketinimai yra realūs ir ką jie reikštų visam Artimųjų Rytų regionui?
„JAV perims Gazos Ruožą, o mes su juo taip pat atliksime savo darbą. Jis priklausys mums, – antradienį kalbėjo D. Trumpas. – Ir būsime atsakingi už visų pavojingų nesprogusių bombų ir kitų ginklų neutralizavimą toje teritorijoje, sulyginsime ją su žeme... sukursime ekonominę plėtrą, kuri suteiks neribotą skaičių darbo vietų ir būstų šios teritorijos žmonėms.“
Izraelio premjeras B. Netanyahu, stovėdamas šalia ir klausydamas JAV prezidento žodžių, linksėjo galva ir šypsojosi, o paskui D. Trumpą pavadino geriausiu Izraelio partneriu, koks yra sėdėjęs Baltuosiuose rūmuose.
Anot D. Trumpo, Gazos Ruožas šiuo metu yra „pragaro skylė“, ir „vienintelė priežastis“, kodėl palestiniečiai nori į jį grįžti, yra dėl to, kad jie neturi kitos alternatyvos. „Vietoj to jie galėtų užimti gražią, saugią teritoriją su namais, galėtų gyventi taikiai ir harmoningai“, – svarstė JAV prezidentas. Paklaustas, kas galėtų Gazos Ruože gyventi vietoj palestiniečių, D. Trumpas teigė įsivaizduojantis ten „viso pasaulio“ žmones.
ScanpixŠie D. Trumpo pareiškimai pasaulyje sukėlė dar vieną nerimo bangą – dar savaitgalį politikas kalbėjo apie naujai įvedamus importo muitus artimiausioms JAV kaimynėms Kanadai ir Meksikai bei priešininkei Kinijai (Kanados ir Meksikos muitai, sutarus dėl didesnių veiksmų imigracijos ir narkotikų prekybos srityse, buvo nukelti mėnesiui), o dabar JAV prezidentas prabilo apie galimą karinę intervenciją Artimuosiuose Rytuose – regione, kuriame amerikiečiai šiame šimtmetyje dar nepatyrė didelės sėkmės.
Spręsti reikės, kad ir kaip būtų, matome, kad tie 2 mln. žmonių gyvena palapinėse – kaip ilgai jie galės taip gyventi?
Jei JAV pajėgos būtų iš tiesų pasiųstos į Gazos Ruožą, tai būtų didžiausia JAV karinė intervencija nuo 2003 m. karo su Iraku. Apie JAV pajėgų mažinimą pasaulyje savo rinkimų kampanijoje kalbėjęs D. Trumpas taip tiesiogiai pamintų savo pažadus rinkėjams, be to, nebūtų išvengta amerikiečių karių aukų. JAV į Artimuosius Rytus karius siuntė ir į Siriją kovoti su ISIS, taip pat Afganistaną, iš kurio amerikiečiai chaotiškai pasitraukė 2021 m. po du dešimtmečius trukusio nesėkmingo karo – to pats D. Trumpas nevengė priminti savo rinkimų kampanijoje prieš Joe Bideną.
D. Trumpui ištikimi jo administracijos nariai patvirtino prezidento žinutę. Specialusis JAV pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve’as Witkoffas kanale „Fox News“ teigė, kad „taika regione palestiniečiams reiškia geresnį gyvenimą“, tačiau jis nebūtinai turi būti susietas su konkrečia teritorija. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio išliko kiek santūresnis – socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad Gazos Ruožą reikia išlaisvinti nuo „Hamas“, o JAV prezidentas yra pasiruožęs „vėl paversti Gazą gražia“.
D. Trumpo mėginimas prievarta išvaryti palestiniečius iš Gazos Ruožo paneigtų bet kokią dviejų valstybių sprendimo galimybę ir prieštarautų Ženevos konvencijai, kurią yra pasirašę ir JAV, ir Izraelis.
Šiuos ketinimus pasmerkė keletas valstybių, tarp jų – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Ispanija, Kinija, Rusija, Airija. Jų atstovai teigė, kad šalys palaiko ne vieną dešimtmetį plėtotą dviejų valstybių sprendimą, į kurį būtų įtrauktas ir Gazos Ruožas, ir Vakarų Krantas. Turkija pasiūlymą pavadino „nepriimtinu“, o svarbiausia JAV sąjungininkė regione Saudo Arabija pagrasino tokiu atveju neužmegsianti diplomatinių santykių su Izraeliu ir „vienareikšmiškai atmetė“ bet kokias kalbas apie palestiniečių iškeldinimą. Kiti du svarbūs JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose, Jordanija ir Egiptas, savo pozicijos kol kas nepaskelbė.
Patys palestiniečiai, anot naujienų agentūros „Reuters“, bijo pasikartosiančios Nakbos – masinio palestiniečių iškeldinimo iš Izraelio teritorijų 1947-aisiais ir šiam iškovojus nepriklausomybę 1948-aisiais.
Tačiau ar D. Trumpo planai paversti Gazos Ruožą „Artimųjų Rytų Rivjera“ yra realūs? Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius tai vertina kaip „masalo užmetimą“: „Sakydamas viena, jis galvoje turi visai ką kita.“
Anot profesoriaus, šiuo pasiūlymu jis netiesiogiai klausia Artimųjų Rytų ir Europos valstybių, kaip jos įsivaizduoja kelią į priekį, kai Gazos Ruožas šiuo metu yra negyvenamas. „Visi suprantame, kad tai yra kolosalios investicijos“, – IQ kalbėjo E. Račius. Jos galėtų ateiti ne iš JAV biudžeto, bet iš privačių Izraelio ar Amerikos žydų investicijų, bet jos vis tiek turėtų būti neįsivaizduojamai didelės.
BNSTad D. Trumpas iš tiesų klausia, kaip padėtį reikėtų spręsti toliau, ir tikisi realių sprendimų. „Spręsti reikės, kad ir kaip būtų, matome, kad tie 2 mln. žmonių gyvena palapinėse – kaip ilgai jie galės taip gyventi? Tai viena iš JAV prezidento priemonių partnerius priversti pasijusti nejaukiai ar pažeidžiamais, pirmiausia kalbu apie Egiptą ir Jordaniją, kad jie būtų sukalbamesni, taip pat užmestas ir kabliukas Saudo Arabijai žiūrint, kaip ji reaguos, nes kai Saudai atsakė, kad „ne, ne, ne“, tai gerai – o ką jūs siūlote?“ – svarstė pašnekovas.
Toks JAV prezidento planas būtų neįgyvendinamas ne dėl to, kad JAV negalėtų karine jėga užimti Gazos Ruožo, bet dėl to, kad reikalauja milžiniškų investicijų, kurios niekada negalėtų atsipirkti. „Bet JAV ir neketina to daryti – jos būtų partnerės su kitomis valstybėmis, kurios pasiūlytų JAV priimtiną sprendimą, kuris neabejotinai turėtų būti priimtinas ir Izraeliui, – kalbėjo E. Račius. – JAV prezidentas neabejotinai derina tai su Izraelio vyriausybe.“
