ES TarybaĮ Briuselį susirinkę ES šalių užsienio reikalų ministrai – optimistiški: tikimasi, kad, nepaisant Vengrijos grasinimų, pavyks sutarti dėl sankcijų Rusijai pratęsimo.
„Veiksnys buvo ne vienas, bet akivaizdu, kad kai kas apsiskaičiavo dėl JAV administracijos sprendimų ir pozicijų Rusijos atžvilgiu. Manė, kad greita taika naujajai administracijai galbūt reikš kažkokius greitus sprendimus ir tiesiog Ukrainos nuvedimą prie stalo. Ne, pirmosios žinutės iš prezidento Donaldo Trumpo buvo tai, kad Rusijai spaudimas tęsiasi, jei ji neieškos nuolaidų iš savo pusės. Man atrodo, kad kai kas perskaitė šią žinią ir pakoregavo poziciją“, – tarp eilučių apie Vengriją Lietuvos žurnalistams Briuselyje kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kuris pirmadienį dalyvauja ES Užsienio reikalų tarybos susitikime.
Kaip jau rašyta, Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas praėjusią savaitę pagrasino sužlugdyti visas ES sankcijas Rusijai, kuriai neslepia simpatijų. Iki sausio 31 d. ES šalys turi pratęsti visų 15-os sankcijų paketų Rusijai galiojimą. Kas pusmetį vykstantis sankcijų pratęsimas (Lietuva nesėkmingai siūlė didinti šį laikotarpį) prasidėjus Rusijos visa apimančiai agresijai prieš Ukrainą buvo daugiau techninis formalumas, o dideli politiniai ginčai kildavo priimant naujus sankcijų paketus. Tačiau V. Orbánas dar 2024 m. gruodį pradėjo grasinti, kad norėtų palaukti D. Trumpo inauguracijos prieš nuspręsdamas, ar pratęsti sankcijas Rusijai. Praėjusią savaitę jis toliau kalbėjo, kad nepratęs sankcijų.
Tačiau pirmadienį dauguma į Briuselį susirinkusių ministrų, kaip ir K. Budrys, optimistiškai žiūrėjo į šį klausimą bei sakė, kad „tikiu, jog mes pasieksime susitarimą“. Nepratęsti sankcijų būtų neįsivaizduojamas antausis ES ir istorinė Rusijos pergalė.
Dėl to tikėtis, kad tokioje situacijoje Europa būtų adekvačiai atstovaujama prie galimų derybų stalo, būtų naivu. Per daug yra pastatyta ant stalo.
„Sprendimas netęsti sankcijų reikštų, kad visas mūsų sankcijų statinys pradeda byrėti, pradeda eižėti. Sausio 31 d. mes turėtume visiškai kitokią situaciją, kuri reikštų, kad Europa yra silpnoje pozicijoje. Mes nelabai ką turėtume pasiūlyti. Dėl to tikėtis, kad tokioje situacijoje Europa būtų adekvačiai atstovaujama prie galimų derybų stalo, būtų naivu. Per daug yra pastatyta ant stalo“, – teigė pirmadienį K. Budrys.
Jis taip pat sakė, kad tikisi rimtesnio 16-ojo ES sankcijų Rusijai paketo vasario pabaigoje, kai bus minimos trečiosios Rusijos agresijos metinės.
„Šiandien laikas yra pasakyti, jog mums nepavyko su savo parama Ukrainai, kad ji nugalėtų. Turime išmokti šią pamoką ateičiai ir turime toliau politiškai, ekonomiškai bei kariškai remti Ukrainą, kad ją padarytume stipresnę. Stipresnė Ukraina reiškia didesnes mūsų galimybes išsaugoti ilgalaikę taiką Europoje. (...) 16-as sankcijų Rusijai paketas turi būti stiprus ir į jį turėtų būti įtraukti energijos ištekliai, suskystintosios gamtinės dujos, taip pat turime atkreipti dėmesį į kitus Rusijos pajėgumus – taikytis į naftą ir naftos produktus bei šešėlinį laivyną, kuris naudojamas ir hibridiniams veiksmas Baltijos jūroje“, – kalbėjo K. Budrys.
