ScanpixPraėjus metams nuo palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, aiškėja naujos seniai užsimezgusio konflikto perspektyvos. Kodėl per metus nepavyko išspręsti konflikto ir kaip informacinis karas veikia Vakarų visuomenes?
Minint spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį metines, Izraelis ne tik Gazos Ruože kovoja su „Hamas“, bet ir neseniai įsitraukė į naują karą Libano šiaurėje prieš „Hamas“ sąjungininkę, libaniečių kovotojų organizaciją „Hezbollah“. Taip pat dėl Irano raketų atakos prieš Izraelį šiuo metu iškilo grėsmė visuotiniam regioniniam karui.
Tai, kad Vidurinieji Rytai atsidūrė ant visuotinio karo, kurio tarptautinė bendruomenė nepajėgi suvaldyti, slenksčio, pastebėjo ir Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.
Jo teigimu, praėjus metams nuo siaubingo išpuolio prieš Izraelį, padėtis regione tiktai blogėja. „Regiono gyventojai jaučiasi kaip niekada anksčiau nesaugūs. Jie yra įtraukti į nesibaigiantį smurto, neapykantos ir keršto ciklą“, – įvykius Artimuosiuose Rytuose komentavo Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis diplomatas J. Borrellis.
Kai skamba ginklai, plunksnos tyli
IQ kalbinti Lietuvos karybos ekspertai ir politologai sutinka, kad, nors ir šiuo metu Izraelio ir „Hamas“ karas yra akligatvyje, besitęsiantis konfliktas naudingas kai kurioms kitoms šalims.
„Šis konfliktas yra palankiausias blogio ašiai – Rusijai, Kinijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai. Ar teroristinėms organizacijoms, „Hamas“ ir „Hezbollah“, tai palanku, tikriausiai, kad ne. Bet kokie kariniai veiksmai visus prieš tai buvusius taikius susitarimus grąžina atgal“, – aiškino karybos ekspertas, gynybos ir saugumo apžvalgininkas Aurimas Navys.
Josvydas Elinskas/ELTAJo teigimu, Izraelio ir „Hamas“ karas – labai sudėtingas konfliktas, kuris nebus išspręstas vien tik ginklu. „Klausimas toks sudėtingas ir tiek laiko jau sprendžiamas, kad nėra paprasta pasakyti, kad po metų ar penkerių matysime kokius nors teigiamus postūmius“, – tvirtino karybos ekspertas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo ekspertas Egdūnas Račius taip pat sutinka, kad prognozuoti tolimesnę karo eigą sudėtinga, tačiau, jo teigimu, mažai tikėtina, kad per artimiausius metus pasikeis Artimųjų Rytų regiono žemėlapis. „Jeigu kalbame apie tai, ar per keletą metų susikurs suvereni Palestinos valstybė, tai atsakymas būtų vienareikšmiškas – ne. Galbūt per kitus 50 metų situacija pasikeis ir Palestinos valstybės įtvirtinimo procesai pasistūmės į priekį“, – svarstė VDU profesorius.
Anot karybos eksperto Egidijaus Papečkio, šiuo metu Izraelis vengia kalbėti apie Palestinos valstybės įsitvirtinimą dėl pragmatiškų priežačių. „Dabar Izraelis kariauja prieš struktūrą, kuri yra „Hamas“. [...] Jeigu pripažinta Palestina būtų valdoma „Hamas“, tai būtų priešiška valstybė, kuri nuolatos keltų pavojų ir rengtų teroristinius išpuolius“, – atkreipė dėmesį E. Papečkys.
Informacinio karo apžavai
Tiesa, kaip pastebi karybos ekspertai, iki šiol tarp Izraelio ir „Hamas“ susidūrimai vyksta ne tik žemėje, ore, bet ir informacinėje erdvėje. Pasak karybos eksperto E. Papečkio, informaciniame kare „Hamas“ grupuotei labai svarbu pakirsti Izraelio reputaciją ir keisti žydų valstybės įvaizdį pasaulio valstybių lyderių akyse.
„Mes pastebime, kad informaciją iš Gazos Ruožo gauname čia ir dabar, o iš „Hamas“ – tik tada, kada gauname. [...] Vėliau jau iš žiniasklaidoje pateikiamų duomenų pastebime, kad „Hamas“ pranešimai dažniausiai ir dezinformacija. Šiai grupuotei svarbu skleisti tokius duomenis, kurie neigiamai veiktų Izraelį ir jo įvaizdį Artimuosiuose Rytuose“, – aiškino E. Papečkys ir atkreipė dėmesį, kad per šiuos metus propaganda iškreipė vaizdą tiek apie nuostolius, tiek ir apie Izraelio valstybės vykdomus nusikaltimų metodus.
Karybos ekspertas A. Navys taip pat pastebi, kad į informacinį karą įsitraukęs Izraelis nuo pat neramumų pradžios stengėsi viešajame diskurse iš savo perspektyvos nušviesti karo veiksmų eigą. „Izraelis labai stengėsi supažindinti Vakarų lyderius, žurnalistus su tuo, kas vyko prieš metus, ir kartu atsverti „Hamas“ informacijos srautą“, – patikino jis.
Palaikymo varpų gaudesys
Po to, kai „Hamas“ pradėjo išpuolius prieš Izraelį, daugelis pasaulio valstybių išreiškė palaikymą Izraeliui. Jungtinės Valstijos, Europos Sąjungos šalys, Kanada ir daugelis kitų Vakarų valstybių viešai pasmerkė „Hamas“ veiksmus ir pabrėžė Izraelio teisę gintis nuo teroristinių išpuolių. Kai kurios šalys taip pat siūlė karinę, ekonominę bei humanitarinę pagalbą, siekdamos paremti Izraelį.
Tiesa, spalio 7-osios metinių išvakarėse Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasaulio lyderius paragino nutraukti ginklų tiekimą Izraeliui. „Manau, kad šiandien prioritetas yra grįžti prie politinio sprendimo ir nutraukti ginklų tiekimą kovai Gazoje“, – Prancūzijos transliuotojui „France Inter“ pareiškė E. Macronas.
Nors Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo ir pasmerkė tokį viešą Prancūzijos lyderio pareiškimą, pastarasis sulaukė nemažai kitų arabų šalių palaikymo. Pavyzdžiui, Kataro lyderis nurodė, kad E. Macrono raginimas nutraukti ginklų tiekimą Izraeliui – svarbus ir vertinamas žingsnis siekiant sustabdyti karą.
Kaip teigia VDU profesorius E. Račius, Izraelio ir „Hamas“ karo kontekste retorinis palaikymas ar nepalaikymas nėra reikšmingas. „Mes kalbame apie sankcijas Rusijai, tačiau nekalbame apie sankcijas Izraeliui. Taigi iš esmės susirūpinimas karu Artimuosiuose Rytuose tikrai nemažėja. Tačiau jeigu Prancūzija paskelbtų embargą ir nutrauktų investicijas Izraelyje, tai keltų susirūpinimą, – tikino jis ir pridūrė, kad visos Vakarų Europos šalys palaiko Izraelį. – Visa Vakarų Europa de facto palaiko Izraelį. Susirūpinimą reiškia ir Kremlius“, – užsiminė jis.
Anot karybos eksperto A. Navio, praėjus metams nuo spalio 7-osios išpuolio, Izraelio pagrindinės rėmėjos vis dar nepasikeitė. „Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos vis dar išlieka pagrindinės ir svarbiausios Izraelio rėmėjos. [...] Tačiau vis dar kyla klausimų, susijusių su Izraelio veiksmais karo lauke ir ar žydų valstybė neperžengė tarptautinių susitarimų, teisės normų“, – dėstė mintis A. Navys.
