ScanpixJAV ir Europos Sąjungos (ES) jau dabar Rusijai taikomos sankcijos yra beprecedentės, tačiau naujoji JAV administracija dar turi priemonių, kaip dar labiau suspausti Rusijos ekonomiką, rašo leidinys „Foreign Policy“.
Anot leidinio, nors naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas sąjungininkams Europoje ir Ukrainai kelia nerimą savo susitaikymą primenančiu požiūriu į Rusiją, pats naujasis prezidentas ir daugelis jo naujosios administracijos narių parodė norą rimtai padidinti ekonominį spaudimą Maskvai ir derybomis užbaigti jau beveik ketverius metus vykstantį karą. Didžiuoju klausimu išlieka tai, ko dar JAV galėtų imtis, norėdamos labiau pagąsdinti Kremlių, – tuo praėjusią savaitę grasino pats D. Trumpas, jei Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nesutiks sėstis prie derybų stalo.
„Jei greitai nepasieksime susitarimo, neturėsiu kito pasirinkimo, tik įvesti didelius mokesčius, muitus ir sankcijas viskam, ką Rusija parduoda JAV, ir įvairioms kitoms dalyvaujančioms šalims“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ praėjusią savaitę rašė D. Trumpas. Tokius jo grasinimus pakartojo ir naujasis iždo sekretorius Scottas Bessentas bei naujasis valstybės sekretorius Marco Rubio ir specialusis pasiuntys Ukrainai Keithas Kelloggas.
Anot „Foreign Policy“, pirmas ir akivaizdžiausias žingsnis, kurio gali imtis D. Trumpo administracija, – užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos naujausios sankcijos. Tarp jų – ir taikomų daugiau kaip 180 tanklaivių iš vadinamojo Rusijos „šešėlinio“ laivyno, kuriuo Maskva naudojasi siekdama apeiti Vakarų pastangas apriboti jos pajamas iš naftos. Vakarai siekė paversti dvejus metus galiojančią „kainų ribą“ Rusijos naftos pardavimui dar veiksmingesne, priversdami daugiau pirkėjų pirkti naftą už didžiausią 60 JAV dolerių už barelį kainą, kai pasauliniu mastu naftos barelis parduodamas už 77 dolerius.
Kitas būdas padidinti kainų viršutinės ribos veiksmingumą net jos nemažinant – tai JAV antrinių sankcijų galia bausti rusiškos naftos pirkėjus ir tarpininkus, kurie nesilaiko kainų viršutinės ribos. Tam reikėtų grasinti sankcijomis bankams, naftos perdirbimo įmonėms ar net uostams tokiose šalyse kaip Kinija ir Indija, kurios perka didžiąją dalį Rusijos naftos. Tiesa, tokią priemonę būtų sunku įgyvendinti G 7 šalims – pagal įstatymus ES narėms neleidžiama laikytis JAV antrinių sankcijų, rašo „Foreign Policy“.
D. Trumpo administracija taip pat galėtų išplėsti iki šiol įvestas sankcijas tanklaiviams – Europa jau svarsto į vasario pabaigoje priimti planuojamą 16-ąjį sankcijų paketą įtraukti dar 70 „šešėlinių“ tanklaivių. Šiam žingsniui reikės sulaukti Vengrijos pritarimo, kurios premjeras Viktoras Orbanas ne kartą atvirai pasisakė prieš didesnes sankcijas Rusijai.
Pasak „Foreign Policy“, skirtingai nei buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris nesistengė sumažinti Rusijos naftos gavybos, bet tik nuleisti jos parduodamos naftos kainą, bijodamas, kad be Rusijos naftos pasaulinė rinka nulėks nuo bėgių, D. Trumpas nėra taip suvaržytas. Jis pats tai supranta – Davoso forume praėjusią savaitę naujasis prezidentas prašė OPEC bloko narių didinti naftos gavybą. Tačiau problema čia yra ta, kad tokiu atveju visų didžiausių naftą išgaunančio bloko valstybių pajamos už naftą sumažėtų. Pavyzdžiui, Saudo Arabijai, norint išlaikyti savo valstybės biudžetą subalansuotą ir finansuoti įvairias modernizacijos reformas šalyje, reiktų naftos barelį parduoti už 100 JAV dolerių. Didinti produkcijos neapsimokėtų ir pačių JAV naftos gavėjams.
Smarkus poveikis Rusijai pasijustų ir tuo atveju, jei JAV skirtų sankcijas ir kitoms rusų naftos gavybos bendrovėms, pavyzdžiui, „Rosneft“, „Lukoil“, „Novatek“, ir uždraustų sandorius su jomis vykdyti JAV doleriais. Taip Rusijai taptų kur kas sunkiau parduoti savo naftą. Apie tokią galimybę Senato klausymuose prieš savo paskyrimą užsiminė S. Bessentas. Vis dėlto baiminamasi, kad, išstūmus Rusijos bendroves iš pasaulinės naftos rinkos, naftos kainos taip pat šoktų aukštyn, sukeltų infliaciją ir sulėtintų pasaulinės ekonomikos augimą.
