ScanpixAr tikrai 2025-ieji gali būti tie metai, kai didžiausias Europoje konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo pagaliau baigsis, o jei taip, kaip galėtų atrodyti jo baigtis? Klausia ir ieško atsakymo BBC.
Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu kilometras po kilometro veržiasi per plačius Donbaso laukus. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol aplink juos pradės sproginėti sviediniai, ir tik tada susikrauna daiktus ir sėda į traukinius bei autobusus, kad galėtų saugiai keliauti toliau į vakarus.
Anot BBC, baigiantis tretiesiems invazijos metams, per kuriuos žuvo ar buvo sužeista apie milijoną žmonių, Ukraina, atrodo, pralaimi. Tuo tarpu tolimajame Vašingtone Baltuosius rūmus netrukus perims nenuspėjamasis Donaldas Trumpas, kuris negarsėja meile Ukrainai ar jos lyderiui.
D. Trumpo pažadas užbaigti konfliktą per 24 valandas nuo jo atėjimo į valdžią yra tipiškos pagyros, tačiau jas išsakė žmogus, kuris akivaizdžiai prarado kantrybę dėl karo ir Amerikos paramos Ukrainai.
„Žuvusių jaunų kareivių, gulinčių visur laukuose, skaičius yra stulbinantis, – yra sakęs jis. – Tai, kas vyksta, yra beprotiška.“
Tačiau, pasak Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresniojo bendradarbio Michaelo Kofmano, būsimajai JAV administracijai teks susidurti su dviem iššūkiais.
„Pirma, jie paveldės karą, kurio trajektorija labai neigiama, neturėdami labai daug laiko padėčiai stabilizuoti, – sakė jis. – Antra, jie paveldės jį be aiškios sėkmės teorijos.“
Išrinktasis prezidentas neseniai duotuose interviu pateikė keletą užuominų apie tai, kaip jis ketina traktuoti karą. Žurnalui „Time“ jis sakė, kad „griežtai“ nesutinka su lapkritį priimtu Joe Bideno administracijos sprendimu leisti Ukrainai šaudyti JAV tiekiamomis ilgojo nuotolio raketomis į taikinius Rusijos teritorijoje. Gruodžio 8 d. „NBC News“ jo paklausė, ar Ukraina turėtų ruoštis mažesnei pagalbai.
„Galbūt, – atsakė D. Trumpas. – Tikriausiai, žinoma.“
Tačiau tiems, kurie, kaip ir daugelis, baiminasi, kad naujasis JAV lyderis yra linkęs pasitraukti iš Ukrainos, jis pateikė ir nuraminimo užuominų. Anot BBC, tiesa yra tokia: D. Trumpo ketinimai toli gražu nėra aiškūs. Ir kol kas Ukrainos pareigūnai atmeta bet kokias kalbas apie spaudimą ar prielaidą, kad D. Trumpo tapimas prezidentu būtinai reiškia, jog taikos derybos yra neišvengiamos.
„Daug kalbama apie derybas, bet tai iliuzija, – BBC cituoja prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėją Michailą Podoliaką. – Joks derybų procesas negali vykti, nes Rusija nebuvo priversta sumokėti pakankamai didelės kainos už šį karą.“
Nepaisant visų Kyjivo nuogąstavimų dėl derybų, kol Rusijos pajėgos toliau nenumaldomai žengia į rytus, akivaizdu, kad prezidentas V. Zelenskis nori save pateikti kaip žmogų, su kuriuo D. Trumpas gali turėti reikalų.
Ukrainos vadovas greitai pasveikino D. Trumpą su pergale rinkimuose ir negaišo siųsdamas aukšto rango pareigūnus susitikti su išrinktojo prezidento komanda. Padedamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, V. Zelenskis taip pat užsitikrino susitikimą su D. Trumpu, kai abu vyrai lankėsi Paryžiuje.
„Tai, ką dabar matome, yra labai protingos prezidento V. Zelenskio strateginės pratybos“, – gruodį JAV užsienio santykių tarybai sakė buvęs jo užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
V. Zelenskis, pasak jo, „signalizavo konstruktyvumą ir pasirengimą bendradarbiauti su prezidentu D. Trumpu“. Nesant akivaizdžių ženklų, kad Kremlius daro panašius gestus, vyriausybė Kyjive akivaizdžiai stengiasi užbėgti už akių.
„Kadangi D. Trumpas iki galo nepaaiškino, kaip jis ketina elgtis, ukrainiečiai bando jam pateikti tam tikrų idėjų, kurias jis galėtų pristatyti kaip savo, – sakė Orija Lucevič, „Chatham House“ Ukrainos forumo vadovė. – Jie žino, kaip dirbti su tuo ego.“
Dar prieš JAV rinkimus buvo ženklų, kad V. Zelenskis ieškojo būdų, kaip sustiprinti Ukrainos, kaip būsimos partnerės, patrauklumą tokiam išrinktajam prezidentui kaip D. Trumpas, kuris instinktyviai mėgta sandorius ir nenori toliau garantuoti platesnio masto Europos saugumo.
Spalį pristatytame pergalės plane V. Zelenskis pasiūlė, kad mūšiuose užgrūdinti Ukrainos kariai galėtų pakeisti JAV pajėgas Europoje pasibaigus karui su Rusija. Jis taip pat pasiūlė bendrų investicijų perspektyvą siekiant eksploatuoti Ukrainos gamtos išteklius, įskaitant uraną, grafitą ir litį. Tokie strateginiai ištekliai, perspėjo V. Zelenskis, „arba sustiprins Rusiją, arba Ukrainą ir demokratinį pasaulį“.
Tačiau kiti Ukrainos lyderio pergalės plano elementai – narystė NATO ir raginimas sukurti „visapusišką nebranduolinį strateginio atgrasymo priemonių paketą“ – atrodo, sulaukė vangios Kyjivo sąjungininkų reakcijos.
Visų pirma, narystė NATO tebėra sunkiai išsprendžiamas klausimas, kaip ir gerokai prieš Rusijos invaziją. Kyjivui tai yra vienintelis būdas užtikrinti šalies išlikimą ateityje prieš grobuonišką Rusiją, kuri siekia pavergti Ukrainą.
Tačiau nepaisant to, kad praėjusių metų liepą Ukraina pareiškė, jog ji eina „negrįžtamu keliu į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“, Aljansas yra susiskaldęs, o JAV ir Vokietija kol kas nepritaria kvietimui.
Prezidentas V. Zelenskis yra nurodęs, kad, jei pasiūlymas tapti NATO nare būtų pateiktas visai šaliai, nepamirštant tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų, jis būtų pasirengęs sutikti, kad narystė iš pradžių būtų taikoma tik Kyjivo kontroliuojamai teritorijai. Lapkritį jis sakė „Sky News“, kad tai galėtų užbaigti „karštąjį etapą“ ir leistų diplomatiniu būdu spręsti klausimą dėl galutinių Ukrainos sienų. Tačiau, pasak jo, toks pasiūlymas dar nebuvo pateiktas.
Jei ne NATO, tai kas tada? – klausia BBC. Artėjant D. Trumpo vadovaujamų taikos derybų galimybei ir Ukrainai prarandant pozicijas mūšio lauke, tarptautinėse diskusijose kalbama tik apie tai, kaip sutvirtinti silpną Kyjivo poziciją.
„Labai svarbu turėti tvirtas teisines ir praktines garantijas“, – gruodžio 12 d. Ukrainos visuomeniniam transliuotojui sakė prezidento V. Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas.
Pasak jo, netolima Ukrainos praeitis paliko karčią nuoskaudą: „Deja, iš mūsų patirties matyti, kad visos anksčiau turėtos garantijos neužtikrino saugumo.“
Stebėtojai baiminasi, kad be konkrečių mechanizmų, panašių į kolektyvinės gynybos koncepciją, įtvirtintą NATO steigimo sutarties 5 straipsnyje, nebus nieko, kas užkirstų kelią kitam Rusijos puolimui.
„V. Zelenskis supranta, kad negali tiesiog be sąlygų nutraukti ugnies, – sakė O. Lucevič. – Tai turi būti paliaubos plius. V. Zelenskiui būtų savižudybė tiesiog sutikti su paliaubomis ir neturėti jokio atsakymo, kaip bus apsaugota Ukraina.“
Europos politikos forumuose ekspertai ieškojo būdų, kaip Europa galėtų padėti prisiimti šią sunkią atsakomybę, rašo BBC. Buvo pasiūlyta Ukrainoje dislokuoti taikdarius (šį pasiūlymą E. Macronas pirmą kartą pateikė praėjusių metų vasarį) arba pasitelkti Didžiosios Britanijos vadovaujamas Jungtines ekspedicines pajėgas, kurios vienija aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių bei Nyderlandų pajėgas.
Tačiau M. Kofmanas yra skeptiškas: „Saugumo garantijos, kuriose kaip vienas iš garantų nedalyvauja Jungtinės Valstijos, yra tarsi keksas, kuriame trūksta milžiniško įdaro.“
Šią nuomonę palaiko ir Kyjivas.
„Kokia galėtų būti alternatyva? Šiandien nėra jokių alternatyvų“, – sakė A. Podoliakas.
Jo teigimu, tokie popieriaus lapai, kaip 1994 m. Budapešto memorandumas (dėl posovietinių Ukrainos sienų) ar 2014–2015 m. Minsko susitarimai (kuriais siekta užbaigti Donbaso karą), be papildomos karinio atgrasymo grėsmės yra beverčiai.
„Rusija turi suprasti, kad vos tik pradėjusi agresiją sulauks nemažai atsakomųjų smūgių“, – teigė jis.
Nesant susitarimo dėl ilgalaikės Ukrainos ateities, jos sąjungininkai daro viską, ką gali, kad sustiprintų jos gynybą. Gruodį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad svarstoma „viskas“, įskaitant papildomų oro erdvės gynybos sistemų tiekimą, iš dalies siekiant apsaugoti nukentėjusią šalies energetikos infrastruktūrą nuo atsinaujinusios koordinuotų Rusijos raketų ir dronų atakų bangos.
Ukrainai ir toliau jaučiant didelį karių trūkumą, Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey pareiškė, kad vyriausybė gali būti pasirengusi siųsti britų karius į Ukrainą, kad šie padėtų mokyti.
Savo ruožtu pasitraukianti J. Bideno administracija, regis, yra pasiryžusi iki kadencijos pabaigos suteikti Ukrainai kuo daugiau Kongreso patvirtintos karinės pagalbos, nors pranešimai rodo, kad gali pritrūkti laiko viskam išsiųsti, pabrėžia BBC.
Gruodžio 21 d. pranešta, kad D. Trumpas ir toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai, tačiau reikalaus, kad NATO narės smarkiai padidintų savo išlaidas gynybai.
Kyjivo sąjungininkai taip pat toliau griežtino sankcijas Maskvai, tikėdamiesi, kad karo metais atkakliai atsilaikanti Rusijos ekonomika pagaliau gali palūžti.
„Jaučiamas gilus nusivylimas, kad sankcijos tiesiog nepataisomai nesugriovė Rusijos ekonomikos“, – BBC sakė šaltinis JAV Kongrese.
Po kelių sankcijų raundų (vien iš ES – penkiolikos) pareigūnai ėmė atsargiai prognozuoti sėkmingą jų poveikį. Tačiau naujausi rodikliai Kremliui kelia vis didesnį nerimą. Palūkanų normos siekia 23 proc., infliacija viršija 9 proc., rublis smunka, o 2025 m. tikimasi, kad ekonomikos augimas smarkiai sulėtės, todėl Rusijos ekonomikai tenkanti įtampa retai kada atrodė didesnė.
Vladimiras Putinas stengiasi atrodyti drąsus. „Sankcijos daro poveikį, – sakė jis per metų pabaigos spaudos konferenciją, – bet jos nėra labai svarbios.“
Kartu su stulbinančiais Rusijos nuostoliais mūšio lauke, – Vakarų pareigūnų vertinimu, Maskva kasdien praranda vidutiniškai 1 500 vyrų, – šio karo kaina dar gali pastūmėti V. Putiną prie derybų stalo, rašo BBC.
