Kritikuota dėl politinio neveiksnumo Vokietijos kanclerė Angela Merkel per pastaruosius metus buvo ne vieną kartą. Populiarumą namuose ir reputaciją tarptautinėje arenoje jai grąžino viruso COVID-19 sukelta pandemija.
Epitetas „šluba antis“ politikoje naudojamas tada, kai kalbama apie iš aktyvios politinės arenos besitraukiantį, ateities joje nebeturintį lyderį, jau kuris laikas priimantį neefektyviais ir nesvarbiais laikomus sprendimus. Dažniausiai taikomas jis pastaruoju metu buvo naudojamas Vokietijos kanclerės A. Merkel įtakai politikoje apibūdinti.
Apsaugojusi ES nuo griūties, pasaulį ištikus finansų, Bendriją vėliau supurčius eurozonos skolų krizėms, nevienareikšmiškų vertinimų dėl priimtų sprendimų ji sulaukė Europos migrantų krizės metu. Į politikos paraštes ją nustūmė šalyje kilusi populizmo banga, į pirmąsias gretas iškėlusi radikalios dešinės ir kairės partijas, pasitikėjimas autokratiniais lyderiais.
2018 m. A. Merkel paskelbė nebesieksianti šaliai vadovauti po 2021-ųjų nacionalinių rinkimų, tą turėjo padaryti partijos lyderės postą perėmusi Vokietijos krašto apsaugos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. Tačiau šis planas žlugo – A. Merkel įpėdine laikyta A. Kram-Karrenbauer, Vokietijos krikščionių demokratų partiją skaldant nesutarimams viduje, paskelbė apie atsitraukimą, balandį turėję vykti naujo partijos lyderio rinkimai nukelti į gruodį.
Po to, kai viešų pasirodymų visuomenei metu kanclerė ėmė nevalingai drebėti, suabejota buvo ir jos fizine sveikata. Pati A. Merkel tai aiškino dehidratacija, jos komanda kaltino nuovargį. Sveikatos apsaugos specialistai, tiesa, pabrėžė, kad pavojaus kanclerės sveikatai nėra.
Į vidaus ir tarptautinę politikos arenas A. Merkel gražino tai, kas grėsmę sukėlė ne tik Vokietijos, bet ir viso pasaulio sveikatai.
Neregėta empatija
Pirmasis užsikrėtimo virusu COVID-19 atvejis Vokietijoje fiksuotas paskutinėmis sausio mėnesio dienomis, tačiau vokiečių kasdienybei smūgio nesudavė iki pat kovo vidurio. Buvo ne tik atšaukti masiniai renginiai, duris užvėrė šalies teatrai ir koncertų salės, restoranai, ištuštėjo Berlyno gatvės, kultūrinis ir socialinis gyvenimas tarsi užgeso. „Miesto, kuris vienu metu buvo padalintas į dvi dalis, gyventojams tai tapo priminimu, kaip greitai laisvė gali būti prarasta“, – rašo „The Atlantic“.
A. Merkel visą tai priėmė gana asmeniškai. Iš netoli Berlyno įsikūrusio miestelio buvusioje Rytų Vokietijoje kilusi moteris suprato, kiek daug reiškia galimybė laisvai judėti. Po to, kai kovo 18 d. vyriausybės nutarimu šalyje buvo uždarytos mokyklos, sustabdyta dalies gyventojų ūkinė veikla, kanclerė kreipėsi į visuomenę žodžiais, kurie, „The Atlantic“ teigimu, grąžino jai turėtą įtaką.
Ji ne tik tiesiai šviesiai ir be užuolankų perspėjo, kad koronavirusu šalyje užsikrėsti gali daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojų, bet ir pabrėžė, kad tokio masto iššūkiui, kurio Vokietija nematė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, reikalingas visuomenės solidarumas, demokratijos apsauga ir skaidriai priimami politiniai sprendimai. „Aš tvirtai tikiu, kad mes išlaikysime šį testą, jei visi piliečiai tai laikys savo užduotimi“, – sakė A. Merkel.
Analitikai pabrėžia, kad itin didelį poveikį turėjo jos tiesioginis kalbėjimas visuomenei, aiškus ir ramus tonas, rėmimasis sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijomis. Jį sustiprino jos pačios patirtis mokslo srityje ir empatija, kurios kanclerė, priešingai nei daugelį metų politikoje, šį kartą nevengė demonstruoti. Neatmetama ir tai, kad visuomenės akyse A. Merkel įgavo daugiau pasitikėjimo dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jau kuris laikas buvo nurašyta politikoje. Priešingai nei jos kolegų kitose valstybėse, Vokietijos kanclerės karjera politikoje eina į pabaigą, jai nebeaktualus joks politikavimas dėl geresnių pozicijų vidaus politikoje.
Kanclerė prieš mačo
Koronaviruso aukų Vokietijoje santykinai gerokai mažiau negu daugelyje kitų pandemijos stipriai paveiktų šalių. To priežasčių įvardijama ne viena: platus ligoninių ir laboratorijų tinklas, masinis testavimas, jaunesnis pradiniame viruso plitimo etape užsikrėtusių asmenų amžius. Kitas svarbus veiksnys – pasitikėjimas vyriausybe, kurį kanclerė A. Merkel per 15 metų sugebėjo išlaikyti gana aukštą.
Pasitikėjimo pačia kanclere suteikė tai, kad ji apie situacijos rimtumą kalbėjo pačioje pandemijos pradžioje, ir problemos neneigė. „Jungtinėje Karalystėje, JAV viešai kalbėję politiniai lyderiai nepripažino situacijos rimtumo, nepriėmė to kaip svarbaus iššūkio, prisiėmę vadinamąją mačo poziciją nuolat kartojo „viskas gerai“ ir „mes susitvarkysime“, – CNN sakė Berlyno Humboldto universiteto profesorius Wolfgangas Merkelis.
A. Merkel demonstruojamas racionalumas, sveikas protas ir empatija, užsienio spaudoje apibūdinamos kaip savybės, kurių stokoja kitų valstybių politiniai lyderiai. Teigiamos reakcijos tai sulaukė ir namuose – A. Merkel ir jos Vokietijos krikščionių demokratų partija susigrąžino pastaraisiais metais prarastą rinkėjų palaikymą. Nuo kovo pradžios iki balandžio pradžios kanclerės populiarumas, DW duomenimis, išaugo vienuolika procentų ir siekia 64 proc., partijos – septyniais procentais ir siekia 34 proc.