PixabayKinija Europai padeda tvarkytis su koronaviruso krize. Tačiau ką Kinijai išties reikia padaryti, tai uždrausti prekiauti laukiniais gyvūnais. Kitaip kita pasaulinė pandemija yra garantuota, teigiama portale DW.
Mes prireikus padedame kitiems. Tai yra normalu. Kai sausį COVID-19 krizė prasidėjo, ES labai greitai išsiuntė 50 tonų apsaugos priemonių ir medicininės įrangos į Hubėjaus provinciją, kurioje virusas ir kilo.
Pritaikius labai viso pasaulio politikų mėgstamą karinę terminologiją, dabar Europa tapo vienu iš pagrindinių kovos laukų kare prieš COVID-19. Ir Europai ne taip gerai šiame kare sekasi. Kinija siunčia reikalingas medicinines priemones į Italiją, Ispaniją, Graikiją ir kitas Europos valstybes, kurios nėra ES narės.
Pagalba iš Kinijos yra labai laukiama ten, kur sveikatos apsaugos sistema yra tragiškai persitempusi. Daugelis valstybių kovoja vienos ir užsidaro sienas. Solidarumui tai tampa rimtu išbandymu. Tūkstančiai miršta, o milijonai žmonių yra priversti išsižadėti savo įprasto gyvenimo būdo. Asmens laisvės yra karpomos, kaip tik yra įmanoma. Net ir po pandemijos pasauliui prireiks ne vienų metų atsigauti.
JAV ir Kinijos propagandos karas
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas teigė, kad solidarumas ir bendradarbiavimas yra pats galingiausias ginklas prieš visuomenės sveikatos krizes. Pagalba kaip ginklas. Šiuo prekybos karų ir nacionalizmo laikotarpiu pagalba kaip solidarumo gestas tapo dar vienu ginklu propagandos karo akivaizdoje.
Vokiečių laikraštis „Handelsblatt“ rašė, kad „Pekinas vaizduoja save kaip riterį su spindinčiais šarvais. Koronaviruso pandemija keičia galios balansą. Kinija nori nurungti JAV kaip atsakinga ir dosni pasaulio galia“.
PixabayStraipsnyje teigiama, kad ateina nauja pasaulio politikos era, kurioje ta pati valstybė, kurioje pandemija ir prasidėjo, skelbiasi esanti lyderė. „Kinijos noras padėti Europoje yra taip pat pasitinkamas su įtarumu. Ilgus metus Pekinas bandė įvairiais būdais didinti savo įtaką. Dabar pamatė puikią galimybę. Pagalbos siuntos yra skirtos ne tik gelbėti gyvybes, bet ir formuoti galimos partnerystės pagrindą bei perrašyti pandemijos istoriją.“
Polemika prieš koordinuotą krizių valdymą
Pekinas gan piktai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo polemiškus pareiškimus dėl Kinijos tariamų nesėkmių tvarkantis su pas juos iškilusia krize. Iš arti padarytoje nuotraukoje, kurioje matomos D. Trumpo pasirašytos replikos spaudos konferencijos metu, galima matyti išbrauktą frazę „koronavirusas“ ir vietoje to parašyta „kinų virusas“. Kai vos šis retorikos pokytis sukėlė išpuolių prieš Amerikos azijiečius, D. Trumpas ėmė mažinti savo rasistinę polemiką.
Dabartinė į JAV ir Europą atėjusi krizė parodė, kiek iš tiesų jos yra priklausomos nuo kylančios Kinijos supergalios, ir ne tik ekonomine prasme. Pekinas į jam išreikštą kritiką atsakė griežtai. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Gengas Shuangas pareiškė, kad „tie, kuriems prekės pažymėtos „pagaminta Kinijoje“ atrodo „užkrėstos virusu“, geriau tegul nedėvi tų pagamintų Kinijoje kaukių, apsauginių kostiumų ir nenaudoja ventiliatorių“.
Kitas Kinijos užsienio ministerijos atstovas Zhao Lijianas žengė žingsnį dar toliau, socialiniuose tinkluose pareikšdamas, kad „galimai JAV kariuomenė atnešė epidemiją į Uhaną“.
Besitęsianti iš gyvūnų perduodamų ligų rizika
Kaip labai dažnai būna propagandos kare, tiesa būna pirmoji auka. JAV jau dabar užfiksavo daugiau nei 143 tūkst. užfiksuotų koronaviruso atvejų ir 2500 mirčių – yra sunku jau tvirtinti, kad SARS-CoV-2 koronavirusas buvo sukurtas kokioje nors JAV laboratorijoje.
Ši liga atėjo iš gyvūno nešiotojo žmonėms. COVID-19 yra zoonozinis virusas. Ir kaip daugelis zoonozinių ligų, ji, labai tikėtina, atėjo iš kitų žinduolių rūšių. Taip buvo ir su ŽIV/AIDS, Ebola, SARS ir dabar, labai tikėtina, COVID-19.
„Washington Post“ nuomonių skiltyje evoliucijos biologas Jaredas Diamondas ir virusologas Nathanas Wolfe‘as aptarė laukinių gyvūnų turgų Kinijoje ir kitose pasaulio valstybėse įtaką palengvinant ligos perdavimą iš gyvūnų žmonėms. Taip buvo su SARS ir, labai tikėtina, taip yra dabar su COVID-19. Kinijoje laukiniai gyvūnai yra pardavinėjami gyvi ir naudojami tiek maistui, tiek ir kaip medžiagos tradicinėje kinų medicinoje.
Sekti zoonozinį ligos perdavimą
SARS galimai pasiekė žmones per plėšrius žinduolius civetas, kuriuos virusą pasigavo nuo šikšnosparnių. Pasak moksliniame žurnale „Nature“ išleisto tyrimo, skujuočiai yra galimas SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19, nešiotojai. Kaip pabrėžė J. Diamondas ir N. Wolfe‘as, skujuočių žvynai yra labai vertinami tradicinėje kinų medicinoje.
Labiau apgyvendintuose pasaulio miestuose iškilusi zoonozinė liga gali labai greitai pasklisti ir tapti pandemija. Laukinių gyvūnų turgus Uhano mieste buvo iškart uždarytas vos nustačius koronaviruso protrūkį.
Tačiau net ir save visagale vaizduojanti Kinijos komunistų partija akivaizdžiai nedrįsta galutinai uždrausti prekybos laukiniais gyvūnais, kurie yra esminiai tradicinėje kinų medicinoje.
Kinijos tradicinės medicinos svarba
Kaip rašė žurnalas „National Geographic“, Kinijos nacionalinė sveikatos komisija visai neseniai rekomendavo naudoti Tan Re Qing – injekciją, sudėtyje turinčią meškos tulžies, kad gydytų rimtus ir kritinius COVID-19 atvejus.
Ši tradicinio kinų vaisto receptūra naudojama nuo VIII a. gydyti bronchitui ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms.
PixabayKinijos nacionalinė naujienų agentūra „Xinhua“ irgi visai neseniai išleido straipsnį, pavadintą „Tradicinė kinų medicina siūlo Rytų išmintį prieš naująjį virusą“. Straipsnyje teigiama, kad „tradicinė medicina dar niekad nepraleido savo šanso padėti per epidemijas per visą Kinijos istoriją. Tradicinės medicinos klasikai per pastaruosius porą tūkstančių metų pateikė pakankamai įrodymų dėl vaistų veiksmingumo kovojant su tokiomis epideminėmis ligomis kaip raupai. 2003 m. kova prieš SARS buvo pats naujausias pavyzdys. Tradicinė medicina pasiūlė efektyvius gydymo sprendimus ir atgaivina SARS pacientus“.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad Uhane buvo naudojamas „integruotas tradicinės ir Vakarų medicinos gydymas, ypač dar nekritiniams pacientams“.
Ne kaltinimo, o atsakomybės klausimas
Labai mažai tikėtina, kad koronaviruso pandemija užbaigs laukinių gyvūnų prekybą tradicinės medicinos reikmėms. SARS epidemija irgi šios praktikos nenutraukė. Kinų medicina vaidina labai svarbų vaidmenį Kinijoje ir aplinkinėse valstybėse. Jos šalininkai sako, kad šios šalies tradicinė medicina yra visavertiška medicinos forma, kuri gydo tai, ko negydo Vakarų medicina, kuri orientuojasi tik į simptomus, o ne į ligos priežastis.
Būtent dėl šios priežasties J. Diamondas ir N. Wolfe‘as yra įsitikinęs, kad COVID-19 nebus paskutinė virusinė pandemija.
„Bus kitų pandemijų, kol laukiniai gyvūnai bus plačiai naudojami maistui ir kitoms reikmėms, nesvarbu, ar Kinijoje, ar kitur“, – mano mokslininkai.
Tačiau nesvarbu, kaip sunku gali būti šiuos draudimus įgyvendinti praktiškai, pasaulinis laukinių gyvūnų prekybos draudimas gali gerokai sumažinti zoonozinių ligų riziką.
