ScanpixAntradienį išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, kad neatmeta galimybės panaudoti karinę jėgą Grenlandijai aneksuoti, bet daugeliui amerikiečių kyla klausimas: „Bet kodėl? Kam JAV reikia tos Grenlandijos?“ Leidinys „New York Post“, remdamasis šaltiniais D. Trumpo aplinkoje ir ekspertais, pateikia atsakymą.
Ledu padengta Danijos teritorija, didžiausia pasaulyje sala, jau seniai yra Vašingtono ir kitų šalių strategų dėmesio centre nepaisant to, kad Kopenhaga primygtinai tvirtina, jog ji neparduodama. Grenlandija svarbi dėl savo padėties prie gyvybiškai svarbių laivybos maršrutų ir pagrindinių žaliavų, kurių retai kur kitur galima rasti.
„Kodėl? Kelios svarbios priežastys, – „New York Post“ sakė D. Trumpui artimas šaltinis, paklaustas apie išrinktojo prezidento tikslą. – Pasiųsti tvirtą, apgalvotą žinią Pekinui. Ne tik kalbėti, bet veiki. Padaryti Ameriką vėl ambicingą. Ir išrinktasis prezidentas nustato pirmuosius „Trumpo doktrinos“ pagrindus.“
Pasak Vašingtone veikiančio analitikos centro „Wilson Center“, JAV šiuo metu yra įsitraukusios į trišalę kovą su Kinija, taip pat su Rusija dėl Arkties regiono gamtos išteklių, tokių kaip litis, kobaltas ir grafitas.
„Yra dvi pagrindinės priežastys [aneksuoti Grenlandiją]. Pirmoji – dideli retųjų Žemės elementų, reikalingų svarbiausiems gynybos ir elektronikos gaminiams, telkiniai“, – leidiniui sakė ekspertinio centro Atlanto tarybos atstovas Alexas Plitsasas. – Antra, Grenlandija teisėtai reiškia dideles pretenzijas į Arktį, o tai suteiktų JAV stipresnes pozicijas, nes konkurencija dėl laivybos ir išteklių šioje teritorijoje stiprėja.“
JAV jau daug metų tyliai varžosi su Kinija ir Rusija dėl prieigos prie Arkties, siųsdamos į regioną karinius ledlaužius su misijomis, kurių tikslas – ištirti išteklių turtingą regioną. Kol kas Vašingtonas pernelyg pasikliauja Kinija dėl retųjų žemių iškasenų, kurios dažniausiai randamos ne tik Azijoje, bet ir Arktyje, ir naudojamos visose srityse – nuo mobiliųjų telefonų iki masinio naikinimo ginklų.
Pasak A. Plitsaso, ši priklausomybė nuo Pekino yra „netvari, atsižvelgiant į geopolitines realijas“.
„Kiti dideli telkiniai yra tokiose vietose kaip Afganistanas, kurių taip pat neįmanoma eksploatuoti dėl daugybės priežasčių“, – pabrėžė jis.
„Didėjant elektromobilių, atsinaujinančiosios energijos sistemų ir pažangiosios elektronikos paklausai, Jungtinės Valstijos, siekdamos skatinti inovacijas ir išlaikyti pasaulinį ekonominį konkurencingumą, labai priklauso nuo svarbiausių medžiagų“, – 2023 m. ataskaitoje rašė „Wilson Center“.
„[Retosios žemių iškasenos] naudojamos daugelyje nacionalinės gynybos formų, technologijose, raketose, tankuose, palydovuose, karo laivuose, naikintuvuose, todėl jų užtikrinimas tampa nacionalinio saugumo imperatyvu“, – aiškino Strateginių ir tarptautinių studijų centro kritinių iškasenų saugumo programos direktorius Gracelinas Baskaranas.
Laboratorijose sukurti sintetiniai žemės elementai, anot A. Plitsaso, „nėra tokie efektyvūs, todėl JAV yra pažeidžiamos gynybos gamybos srityje, nes pastaraisiais metais įtampa su Kinija vis didėja“.
Konkurencija dėl Arkties tapo dar aršesnė dėl klimato kaitos, dėl kurios tirpsta ledo kepurės, dėl kurių anksčiau buvo beveik neįmanoma pasiekti išteklių.
„Dėl klimato atšilimo atsirado daugiau laivybos laisvės Arktyje, – sakė A. Plitsasas.
Tačiau amerikiečiai iki šiol atsiliko nuo konkurentų iš dalies dėl to, kad JAV turi ribotas galimybes patekti į regioną ir palyginti nedaug ledlaužių laivų. Ši problema jau seniai kėlė nerimą kai kuriems respublikonams, įskaitant respublikoną Mike’ą Waltzą, paskirtą D. Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
„Arktyje, kur konkuruosime dėl gamtos išteklių, kranto apsaugai reikia daugiau nei vieno ledlaužio! Rusija jų turi dešimtis!“ – 2017 m. rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Pakrančių sargyba šiuo metu turi tik du tokius laivus, tačiau M. Waltzas neseniai pažadėjo Kongrese siekti, kad jų būtų daugiau. Atsakydamas į „X“ žinutę, kurioje buvo raginama sukurti „dar tuziną“ ledlaužių, jis rašė: „Toks yra planas!“
Papildomi ledlaužiai ir Grenlandijos įsigijimas yra ypač patrauklios perspektyvos dabar, kai Jungtinės Valstijos stato daugiau retųjų žemių mineralų perdirbimo gamyklų – tai dalis pastarojo meto Amerikos siekio sumažinti priklausomybę nuo Kinijos.
Tačiau JAV turi tik 1,3 proc. pasaulio retųjų žemių mineralų, o Kinija – iki 70 proc.
Vis dėlto D. Trumpo užmojis nebuvo palankiai sutiktas Danijoje, kur premjerė Mette Frederiksen antradienį pakartojo, kad teritorija „neparduodama“.
„Grenlandija priklauso grenlandams, – sakė M. Frederiksen interviu Danijos televizijai TV2. – Viena vertus, mane džiugina išaugęs Amerikos susidomėjimas Grenlandija. Tačiau, žinoma, svarbu, kad tai vyktų taip, jog Grenlandijos gyventojai patys nuspręstų, kokia bus jų ateitis.“
Jungtinės Valstijos jau seniai domisi Grenlandijos įsigijimu ir 1867 m., kai iš Rusijos įsigijo Aliaską, svarstė galimybę pateikti pasiūlymą dėl šios Šiaurės Atlanto salos.
Maždaug po aštuonių dešimtmečių, po Antrojo pasaulinio karo, JAV už Grenlandiją pasiūlė 100 mln. dolerių aukso luitais, tačiau Danija atsisakė.
Vis dėlto dėl šio pasiūlymo buvo sudaryta gynybos sutartis, pagal kurią JAV gavo prieigą prie Tulės oro bazės, dabar Pitufiko kosminės bazės – šiauriausio karinio forposto, kuris Šaltojo karo metais tapo itin svarbus dėl savo artumo Rusijai.
D. Trumpas savo pirmosios kadencijos metu kėlė mintį įsigyti Grenlandiją, 2019 m. viešai svarstė apie tokią galimybę, tačiau Grenlandijos ir Danijos vadovai kategoriškai atsisakė.
„Jos niekur taip ir nenuėjo, – praėjusią savaitę paskelbtame interviu „The Free Press“ apie ankstesnes galimas derybas pasakojo buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, – nes D. Trumpas apie viską prakalbo viešai, ir visa tai sprogo.“
