PixabayRusijos agresija ir karo veiksmai prieš Ukrainą, be kita ko, parodė, kokia svarbi kosmoso sritis. Penktadienį Šiaurės Švedijoje, netoli Kirunos, Esrange kosmoso centre, atidarytas palydovų paleidimo kompleksas – tai dar vienas Europos žingsnis į priekį didinant savo pajėgumus ir atsparumą šioje srityje.
Esrange kosmoso centro palydovų paleidimo kompleksas – pirmasis toks žemyninėje Europoje ir jo svarbą iliustruoja svečių, atvykusių į jo oficialų atidarymą, vardai – tai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas bei karalius Karolis XVI Gustavas.
Po atidarymo Briuselio žurnalistai apie centro vaidmenį užtikrinant saugumą ir kosmoso infrastruktūrą karo su Ukraina kontekste aptarė su trimis ekspertais: Švedijos kosmoso korporacijos (SSC) vyresniuoju viceprezidentu strategijai ir buvusiu Švedijos karinių pajėgų strateginės analizės vadovu Stefanu Gustafssonu, Švedijos kosmoso agentūros valdybos pirmininku ir buvusiu Švedijos oro pajėgų vadu Matsu Helgessonu bei SSC informacijos saugumo vadovaujančiu pareigūnu Mattiasu Wallénu.
– Kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą atsiliepė kosmoso sričiai?
S. Gustafssonas: Mes padėjome Ukrainai atgaivinti satelitinę komunikacijų sistemą, kurią atakavo Rusija. Dabar mes ir toliau teikiame jai pagalbą komunikacijos srityje.
Alfa.ltKalbant apie blogąsias pasekmes Europos kosmoso sričiai, tai nuo 20 iki 30 proc. Europos palydovų į kosmosą kilo su Rusijos raketomis, o ir europietiškos raketos turi rusiškų technologijų, kurių mes iškart netekome. Būtent todėl suintensyvinome darbą su Esrange kosminio centro palydovų paleidimo kompleksu bei atidarėme jį per rekordiškai trumpą laiką. Krizė mus paskatino suintensyvinti pasirengimą atsakui.
Pati SSC neturėjo jokių ryšių su Rusija.
– Ukrainai Elonas Muskas suteikė „Starlink“ sistemą, bet jis grasina šią pagalbą nutraukti. Ar SSC gali pasiūlyti alternatyvą?
S. Gustafssonas: Taip. Mes kalbamės su Ukraina, kaip galėtume suteikti komunikacijos paslaugas visuomenei ir Ukrainos karinėms pajėgoms, bet aš daugiau detalių negaliu atskleisti.
– Iki karo Ukraina irgi kūrė daug kosmoso technologijų. Ar šiuo klausimu bendradarbiaujate?
S. Gustafssonas: Žinoma, Europos ir JAV kosmoso kompanijos naudoja Ukrainos technologijas. Ukraina buvo labai stipri kalbant apie raketų mokslą.
– Neseniai Rusija išbandė antipalydovinę sistemą. Ar Europa turi priemonių apsiginti nuo tokio ginklo?
S. Gustafssonas: Labai sunku apginti palydovus orbitoje, ir jei kas nors nuspręstų juos sunaikinti, jie tai galėtų padaryti. Kita vertus, labai brangu numušti palydovą. Kuo daugiau palydovų turėsime, tuo brangiau bus juos sunaikinti.
Labai sunku apginti palydovus orbitoje, ir jei kas nors nuspręstų juos sunaikinti, jie tai galėtų padaryti. Kita vertus, labai brangu numušti palydovą.
Daug geresnis variantas – kibernetiniai ginklai. Būtent tai matėme karo pradžioje. Bet apie tai daugiau gali papasakoti Mattiasas.
M. Wallénas: Esu SSC informacinio saugumo vadovaujantis pareigūnas. Karo pradžioje, vasario 24-osios ryte, buvo sunaikinta keletas antžeminių palydovų stočių ant žemės ir tai paveikė 5,8 tūkst. terabaitų duomenų. JAV ir Jungtinė Karalystė įvardijo, kad tai buvo Rusijos ataka.
Mes matėme šias atakas prieš kritinę kosmoso infrastruktūrą, todėl tam ruošiamės. Kosmosas yra esminė ES sritis. Ji labai svarbi tiek civiliams, tiek kariškiams. Todėl iš įvykių Ukrainoje mes mokomės ją apginti.
– O kaip dėl atsako į kibernetines atakas? Ar turite tokių pajėgumų?
M. Wallénas: ES turi kibernetinio saugumo priemonių rinkinį, t. y. įrankius atsakyti diplomatinėmis priemonėmis, sankcijomis bei puolamaisiais veiksmais. Taigi ES turi tokius pajėgumus. Mes, kaip kompanija, galime tik gintis ir padaryti taip, kad būtų kuo sunkiau mus atakuoti.
Tai globali infrastruktūra, todėl gintis visada sunku, bet labai svarbu atsparumas. Dabar pateikti du nauji ES pasiūlymai: kibersaugumo direktyva ir kibernetinio atsparumo direktyva, kurios pagerins mūsų gyvybiškai svarbios infrastruktūros, tarp jų kosmoso, kibernetinį saugumą.
Alfa.lt– Kaip veikia Rusija? Gal išvystė kažkokį kibernetinių atakų modelį?
M. Wallénas: Mes dar nesusidūrėme su specifiškomis Rusijos atakomis mūsų tinklams. Bet kiekvieną dieną yra tūkstančiai bandymų, kaip ir kiekvienam tinklui.
Rusija ir Kinija yra du pagrindiniai veikėjai ir turi tam gebėjimų. Ukrainoje tai puikiai matyti: pirmoji ataka buvo surengta 2015 m. prieš energetikos kompanijas, 2017 m. – prieš infrastruktūrą bei puolimas karo pradžioje. Jie turi pajėgumų ir turime būti pasiruošę apsiginti.
S. Gustafssonas: Kalbėdami apie puolamąsias priemones palydovų kare, mes apie tai net negalvojame, nes iš saugumo perspektyvos tai netikslinga, o didžioji infrastruktūros dalis sujungia daugelį valstybių, ir jei sunaikinsi vieną grandį, pakenksi ir sau.
M. Helgessonas: Tai, ką mes matome Ukrainoje, manau, daugeliui politikų, sprendimų priėmėjų atvėrė akis, koks svarbus yra kosmoso srities saugumas. Turiu omenyje navigaciją, komunikaciją tiek civiliams, tiek kariškiams.
– Gal galite plačiau paaiškinti?
S. Gustafssonas: Mes tai vadiname daugialypėmis operacijomis – viskas susiję, o žvalgybos duomenys yra visur. Operacijos laikas, erdvė ir pajėgumai pasikeitė. Laikas sutrumpėjo, tad greitis tampa esminiu faktoriumi, pasirengimas reaguoti – taip pat esminis faktorius. Ginklų nuotolis irgi padidėjo, todėl būtini žvalgybos duomenys apie daug didesnę teritoriją. Visi šie žvalgybos duomenys turi būti sujungti į vadovavimo ir kontrolės sistemą, kad būtų galima efektingai veikti. Manau, kad mes matome tam tikrus tokius pavyzdžius Ukrainos pusėje, tačiau Rusija vadovaujasi tradiciniais būdais.
Tai, ką mes matome Ukrainoje, manau, daugeliui politikų, sprendimų priėmėjų atvėrė akis, koks svarbus yra kosmoso srities saugumas.
M. Helgessonas: Dar pridurčiau, kad tai, kokias technologijas dabar gali įsigyti visi, prieš keletą metų galėjo sau leisti tik didžiosios valstybės – JAV, Rusija, Kinija. Dabar tai gali nusipirkti kiekvienas ir nebrangiai. Mažosios ir vidutinės šalys to negalėjo sau leisti – integruoti civilius ir karinius duomenis į savo karinį planavimą. Tai labai didelis pokytis.
S. Gustafssonas: Vienas iš kitų pokyčių, neįmanoma veikti kariškai, jei nežinoma, kas skraido virš tavęs. Kosmoso sritis tampa labai svarbi – būtina žinoti ne tik tai, kokie palydovai skraido, bet ir ką jie daro, kokie jie yra bei kas juos valdo. Tai dar viena žvalgybos dalis, kurią mes turime sukurti. Europa turi pajėgumų, tačiau tai vis dar lieka iššūkiu visoms valstybėms. Mums reikia bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su mūsų sąjungininkais.
– Tai mes žinome, kas virš mūsų skraido?
S. Gustafssonas: Žinoma. Geriausiai tai daro NORAD (Šiaurės Amerikos kosmoso gynybos vadavietė – IQ past.). Europa bei kitos šalys taip pat vejasi.
– O kaip su konkurencija iš Kinijos pusės?
S. Gustafssonas: Taip, konkurencija egzistuoja, bet pažiūrėkite į investicijas į kosmoso sritį. JAV pernai investavo 27 mlrd. dolerių į karinius kosmoso projektus ir 26 mlrd. dolerių į NASA. Likęs pasaulis, kartu sudėjus Kiniją, Rusiją, Europą, – tik 30 mlrd. dolerių. Tai parodo, kur yra JAV ir kitos šalys.
Beje, antroji pagal investicijas yra Europa, toliau eina Kinija.
– Kokias pamokas iš karo Ukrainoje galima išmokti?
M. Helgessonas: Sunkus klausimas. Mano sritis – oro pajėgos ir matome, kaip ši sritis paveikė kitų kariuomenės rūšių veiksmus ir galimybes. Nors nei Ukraina, nei Rusija neturi galingiausių oro pajėgų, turi stiprias oro gynybos sistemas, kurios nulėmė situaciją ir išryškino oro galios svarbą. Tai mano įžvalga iš karo. Taip pat Ukrainos oro pajėgos yra daug geriau apmokytos ir pasiruošusios nei Rusijos.
JAV pernai investavo 27 mlrd. dolerių į karinius kosmoso projektus ir 26 mlrd. dolerių į NASA. Likęs pasaulis, kartu sudėjus Kiniją, Rusiją, Europą, – tik 30 mlrd. dolerių. Tai parodo, kur yra JAV ir kitos šalys.
– Paminėjote, kad Europa neturi antipalydovinių priemonių. JAV tokius turi, Rusija turi, Kinija turi. Ar protinga Europai neturėti?
M. Helgessonas: Visiškai sutinku su Stefanu, kad tai galima padaryti pigiau ir geriau nei kinetiniais ginklais.
S. Gustafssonas: Tik pridursiu, kad viena iš neigiamų pasekmių sunaikinus palydovą – nuolaužos gali pakenkti tavo paties aparatams kosmose, nes nuolaužų neįmanoma kontroliuoti. Todėl nemanau, kad Vakarai naudos antipalydovinius ginklus. Tai mažiau ar daugiau teroristų ginklas. Todėl daug efektyviau naudoti kibernetines atakas, nei bandyti numušti palydovus.
Taip pat numušti vieną palydovą su labai brangiu ginklu nėra ekonomiškai racionalu. Palyginčiau tai su dideliais lėktuvnešiais ir mažesniais kariniais laivais. Jei turime tūkstantį mažų laivų, labai sunku juos visus sunaikinti, bet jei turite vieną didelį lėktuvnešį, jį galima potencialiai sunaikinti. Panašiai ir su palydovais. Visi palydovai sudaro kosmoso infrastruktūros atsparumą, kurio beveik neįmanoma sunaikinti su antipalydoviniu ginklu.
Taigi išeitis – kibernetinės atakos. Būtent todėl mes skiriame šiai sričiai milžiniškas pastangas.
Vienas iš dalykų, dėl kurio mes tariamės su partneriais, – tai greitas reagavimas, t. y. pajėgumai paleisti palydovus, kurie pakeistų užblokuotus ar sugadintus palydovus arba suteiktų naujus palydovus kariaujančioms pajėgoms.
– Kaip Švedijos narystė NATO atsilieps kosmoso sričiai?
M. Helgessonas: Bus pokyčių, kaip ir visose saugumo srityse. Mūsų kosmoso sektorius taps Aljanso dalimi visais aspektais – informacijos, planų pasidalijimas.
S. Gustafssonas: Vienas iš dalykų, dėl kurio mes tariamės su partneriais, – tai greitas reagavimas, t.y. pajėgumai paleisti palydovus, kurie pakeistų užblokuotus ar sugadintus palydovus arba suteiktų naujus palydovus kariaujančioms pajėgoms. Tai labai svarbu, ir mes einame link to. Tradiciškai nuo 4 iki 6 mėnesių trunka pasirengimas paleisti palydovą. Greitas reagavimas reiškia, kad tai būtų galima padaryti per 48 valandas. Ir mes to siekiame, o toks pajėgumas bus ypač svarbus NATO. Jau turime visą paramos sistemą tam.
– Kaip karas Ukrainoje pakeitė kosmoso karo pobūdį ir kosminių technologijų svarbą?
M. Helgessonas: Jau minėjau, kad tai daugeliui ne kariškių atvėrė akis. Tai buvo mano tarnybos dalis, bet karas Ukrainoje išties išryškino kosmoso pajėgumų svarbą gynybai ir visuomenei. Iš karinės perspektyvos mes nepamatėme nieko per daug naujo, bet tai parodė kitiems, kaip tai svarbu.
