ScanpixKad išgelbėtų savo karių gyvybes, Ukraina atitraukė karius iš apgulto Avdijivkos miesto šalies rytuose. Tokią žinią šeštadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atsitraukimas įvykdytas po to, kai Rusijos pajėgos spalį suintensyvino pastangas užimti rytinį pramonės centrą.
Nuo 2014 m., kai Rusija pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą, ši įtvirtinta gyvenvietė tarnavo siekiant apsaugoti svarbius – mažiau sustiprintus – logistikos centrus toliau į Vakarus.
Nors vieni karo analitikai sako, kad tokio miesto praradimas yra skaudus Ukrainos pralaimėjimas, kitų analitikų vertinimu, rusai iš to daug naudos negaus. Ar šioje situacijoje yra teisių?
Tai tik lašas karo jūroje
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys pripažįsta, kad į situaciją galima žvelgti skirtingai. Iš vienos pusė,s rusai užėmė tam tikrą teritoriją, kurios žemėlapyje nelabai pamatysi. Iš kitos pusė,s rusai ukrainiečius pastūmė toliau nuo Donecko.
Avdijivka – tai toks lašas karo jūroje. Anksčiau tai buvo Bachmutas ir už Bachmutą kiti mažesni miestai. Dabar Avdijivka, po Avdijivkos toliau bus užpultas kažkoks miestelis, o Avdijivką pamiršime..
Nepaisant to, tai iš esmės karo eigos nenulems.
„Žinote, Avdijivka – tai toks lašas karo jūroje. Anksčiau tai buvo Bachmutas ir už Bachmutą kiti mažesni miestai. Dabar Avdijivka, po Avdijivkos toliau bus užpultas kažkoks miestelis, o Avdijivką pamiršime...“ – aiškino E. Papečkys.
Karybos eksperto, Lietuvos kariuomenės atsargos majoro Dariaus Antanaičio teigimu, nei strateginės pergalės, nei strateginio pralaimėjimo čia nėra.
„Žiūrint iš rusų pusės, tai rusai turėjo įvykdyti Dūmos priimtą sprendimą dėl prijungimo keturių Ukrainos apskričių prie Rusijos. Aš manau, kad toks tikslas išlieka. Tuo metu ukrainiečiams reikia atlaikyti rusų sprendimą ir apginti savo teritoriją.
Tam, kad apgintum savo teritoriją, tu turi bent jau išlaikyti daugmaž lygų frontą, nes kitu atveju pas tave atsiranda įsikišimų, kurie yra labai pavojingi ir kurių praktiškai neįmanoma apginti“, – išsakytą nuomonę argumentavo jis.
Kaip sako ekspertas, tokiu metu išvesti karius iš Avdijivkos buvo protingas žingsnis: „Karių išvedimas iš Avdijivkos reiškia, kad buvo Ukrainos ginkluotosios pajėgos arba daliniai galėjo pakliūti į apsuptį. Žiūrint iš vizualinės perspektyvos, tai Avdijivka grynai matosi apsupta iš kelių pusių ir buvo arti užsidarymo. Tai, be abejo, reikėjo išvesti savo pajėgas iš Avdijivkos.“
Jam pritaria ir E. Papečkys: „Pamažu susidaro tokios sąlygos, kada ginti miestą tampa neberacionalu. Tada ukrainiečiai ima ir atsitraukia.“ Jo teigimu, ukrainiečiai tokių didelių nuostolių, kaip pranešama, nepatyrė ir atsitraukė gana sėkmingai. O Rusijos nuostoliai – dideli.
Kokios priežastys lėmė atsitraukimą?
Likus kelioms savaitėms iki karių pasitraukimo iš Avdijivkos, naujienų agentūra „Associated Press“ apklausė keliolika vadų, įskaitant artilerijos padalinių vadovus, iš intensyviausių karo zonų. Jie nurodė, kad ginklų, kurių ir taip niekada nebuvo pakankamai, ypač pradėjo trūkti nuo praėjusio rudens. Tačiau, ekspertų teigimu, tai ne vienintelė priežastis, kodėl ukrainiečių kariai atsitraukė iš Avdijivkos.
„Šaudmenų trūkumas nebuvo pats pagrindinis, bet viena iš pralaimėjimo priežasčių. Rusija taip pat panaudojo daug sklandančių bombų. Ukainiečiams čia tikrai labai trūko sviedinių, Rusijos pusei – ne“, – kalbėjo E. Papečkys.
UnianAvdijivkoje dislokuoti ukrainiečių kariai taip pat sakė, kad prieš atsitraukimą Rusija pakeitė taktiką. Užuot siuntusios mašinų kolonas, Maskvos pajėgos pradėjo siųsti mažesnes pėstininkų grupes, kad jos susikautų su Ukrainos pajėgomis.
Pakeista taktika D. Antanaičio nestebina. Anot jo, Rusija irgi mokosi iš karo, ir tai yra normali evoliucija.
„Jie irgi bando kažkaip išgyventi ir įgyvendinti tikslus, kuriuos iškėlė jų vadai. Paprastai mažos pajėgos siunčiamos tada, kada tu negali naudoti didesnių pajėgų, nes jos labai greitai bus sunaikintos.
Kitas atvejis, kada siunčiamos mažos pajėgos, yra vadinamas žvalgyba mūšiu arba žvalgyba ugnimi. Tai į tas mažas pajėgas atidengiama ugnis ir tada priešo artilerija mato, iš kur yra šaudoma, ir ta artilerijos ugnimi naikina ugnies taškus“, – aiškino karybos ekspertas.
Vis dėlto, pasak E. Papečkio, tokia taktika jau seniai yra naudojama abiejų pusių.
„Ir Ukraina naudojo beveik visus 2023 m., ir rusai. Jau tos kolonos buvo karo pradžioje, kada manevrinis karo etapas buvo. Avdijivkoje buvo grynai pozicinis karas, jau technikos buvo nedaug naudojama.
Vėlgi labai sunku sutelkti dideles šarvuotos technikos galias puolimui, todėl tenka judėti mažomis pėstininkų grupelėmis. O pėstininkų grupelės turi labai didelę ugnies paramą, labai daug artilerijos sviedinių ir raketų“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Vakarai išlieka nesugraudinti
Situaciją Ukrainoje stebėjo ir Vakarai. Visai neseniai vyko Miuncheno saugumo konferencija, kur lyderiai aptarinėjo saugumo aktualijas, o Avdijivka tuo metu buvo žiniasklaidos pirmuose puslapiuose. Nepaisant to, didesnio lūžio Vakarų lyderių reakcijose taip ir neišvydome.
Kaip sako D. Antanaitis, tikėtis, kad Vakarai į šį įvykį kaip nors jautriau sureaguos, yra naivu. Esą dauguma valstybių šiuo metu turi rimtesnių problemų.
„Kiekviena Europos šalis turi skirtingus sentimentus. Jeigu mes pasižiūrėsime į Didžiąją Britaniją, tai ji dabar turi didesnes problemas Raudonojoje jūroje su hučiais kartu su JAV. Todėl tikėtis, kad Vakarai kažką priims, yra naivu. Juolab kad Avdijivka vis dėlto ne pirmas toks akcentas. Buvo ir Mariupolis, buvo ir Charkivas, ir Chersonas, ir Bachmutas…“ – kalbėjo Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Jam pritaria ir E. Papečkys: „Visi Vakaruose supranta, kad karas užsitęsė ir dar tęsis. Kad technikos, ginklų, šaudmenų ir kitų resursų reikės dar daug. O visa tai labai daug kainuoja. Mes įsivaizduojame, kad visiškai nieko nekainuoja. Didelės finansinės lėšos skiriamos finansinei ir karinei Ukrainos paramai. Tai natūralu, kad valstybės negali imti ir atiduoti viską.“
