Scanpix.comPerrinkimo besitikintis JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė, kad jis ir jo žmona Melania pasigavo COVID-19. Tai sukėlė nemenką susirūpinimo bangą ne tik dėl paties politiko sveikatos, bet ir dėl viso JAV rinkimų proceso ateities.
Tiek 74-erių D. Trumpas, tiek jo konkurentas demokratas 77-erių Joe Bidenas yra vieni vyriausių kandidatų JAV rinkimų istorijoje, todėl baimintis dėl galimų jų sveikatos bėdų ar net galimos mirties ypač siaučiant koronaviruso pandemijai yra visai pagrįsta.
Taigi, kas atsitiktų, jei kuris nors iš minėtųjų kandidatų staiga mirtų?
Ne pirmas kartas
Nors vieno iš kandidatų mirtis yra tikrai neeilinis įvykis, trumpoje JAV istorijoje taip kartą yra nutikę.
1872 m. liberalių respublikonų partijos iškeltas ir demokratų partijos palaikomas Horace’as Greeley metė iššūkį perrinkimo siekiančiam respublikonų partijos prezidentui Ulyssesui S. Grantui. Po vargiai sėkmingos kampanijos ir netikėtos žmonos mirties H. Greeley sveikata pašlijo ir jis galiausiai 1872 m. lapkričio 29 d. iškeliavo anapilin paskui mylimąją.
Nors patys rinkimai jau buvo įvykę, JAV rinkikų kolegija, deleguota valstijų ir atsakinga už JAV prezidento išrinkimą, dar nebuvo tarusi savo žodžio.
Tačiau tai nepakeitė bendros situacijos: H. Greeley gavo tik 66 balsus, o U. S. Grantas– net 286. Laimėti veliono balsai buvo padalyti 4 partijos bendražygiams, tarp kurių buvo ir H. Greeley kandidatas į viceprezidentus Benjaminas Gratzas Brownas.
Skirtingi scenarijai
Rinkimai tikrai nėra vienalytis procesas, todėl scenarijai, kas atsitiktų vienam kandidatų mirus, priklauso nuo rinkimų etapo.
Paprasčiausia procedūra laukia, jei kurios nors partijos nominantas iškeliauja anapilin dar prieš rinkimus. Tada jį delegavusios partijos nacionaliniai komitetai, atsakingi už politinės jėgos valdymą, turi parinkti naują kandidatą. Labai tikėtina, kad ši pozicija būtų patikėta iki tol buvusiam kandidatui į viceprezidentus, o dabartiniame kontekste tai būtų respublikonas Mike’as Pence’as arba demokratė Kamala Harris.
Nors kai kuriose valstijose jau yra prasidėjęs išankstinis balsavimas, tai nelabai sutrukdytų reikiamiems pokyčiams nelaimės atveju – rinkėjai iš esmės balsuoja ne už konkretų kandidatą, o už pagal partinę liniją balsuojančius rinkikus. Taigi, politikui mirus, balsai būtų pervesti kitam partijos kandidatui.
Kiek sudėtingesnė situacija JAV lauktų, jei kurios nors partijos kandidatas mirtų jau po balsavimo lapkritį ir prieš rinkikų kolegijos susirinkimą gruodį, kaip tai buvo atsitikę minėto H. Greeley atveju. Esminė dilema kyla iš to, kad kiekviena valstija turi skirtingas taisykles, kaip rinkikai gali balsuoti – pavyzdžiui, kai kur rinkikas privalo būtinai balsuoti už laimėjusį kandidatą, net jei jis yra miręs, o kai kur rinkikai turi didesnę laisvę.
Šiai dilemai išspręsti reikėtų JAV aukščiausiojo teismo įsikišimo – jis turėtų išaiškinti, kiek galios valstija turi įsakinėti savo rinkikams, nes, sprendžiant šiame straipsnyje gvildenamą teorinę problemą ir leidžiant jiems turėti visišką laisvę balsuojant, jie iš esmės galėtų ir nepaklusti valstijos rinkėjų išreikštai valiai.
Rinkikų kolegijai gruodį išrinkus prezidentą, sausį balsai būtų suskaičiuoti galutinai ir laimėtojas būtų patvirtintas Kongrese. Šiuo laikotarpiu mirus išrinktajam prezidentui, jo vietą pagal JAV konstitucijos 20 pataisą užima kartu laimėjęs viceprezidentas. Tačiau ir šiame scenarijuje yra viena esminė problema – kada kandidatas yra laikomas jau išrinktu? Ar rinkikams baigus balsuoti, ar Kongresui patvirtinus laimėjimą? Tokiu atveju JAV aukščiausiasis teismas turėtų vėl įsikišti ir pateikti išaiškinimą.
Visi pateikiami scenarijai JAV sukeltų nemažą konstitucinę krizę, kuri gali turėti rimtų padarinių ne tik pačiai šaliai, bet ir pasauliui. Todėl lieka tikėtis, kad visų šiuo metu dėl prezidento posto kovojančių kandidatų sveikata išliks gera, net nepaisant COVID-19 pandemijos.
