Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 22 d.


ALFA TAŠKAS
Kas dedasi D. Trumpo galvoje?
IQ
Scanpix
Donaldas Trumpas.

Vienas realiausių kandidatų rudenį tapti JAV prezidentu Donaldas Trumpas savaitgalį šokiravo Europą, pareiškęs, kad leistų Rusijai „daryti, ką nori“ su tomis NATO sąjungininkėmis, kurios pakankamai neinvestuoja į savo gynybą. Kitaip tariant, leistų Kremliui tokias valstybes užpulti, JAV jų negintų. Kas vyksta „oranžinio žmogaus“ galvoje? Ar D. Trumpas tikrai paliktų likimo valiai JAV sąjungininkes (ir taip visiškai pakirstų pačių JAV) autoritetą, ar tiktai blefuoja? Pabandyti suprasti, ką galvoja buvęs ir galbūt būsimas JAV prezidentas, laidoje „Alfa taškas“ bandė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.

D. Trumpas jau seniai kritikuoja NATO sąjungininkes, kurios gynybai skiria mažiau, nei yra įsipareigojusios. Tokie buvusio / būsimo? JAV prezidento pareiškimai vertinami dviprasmiškai – vieni teigia, kad D. Trumpas teisingai ragina tingius europiečius pačius rūpintis savo gynyba, kiti teigia, kad prezidentui, politikui tokie pareiškimai nedera ir gadina santykius su sąjungininkais.

Tačiau savaitgalį D. Trumpas nuėjo dar toliau – pareiškė, kad, jei taps prezidentu, JAV negins NATO sąjungininkių, kurios savo gynybai skiria per mažai pinigų.

G. Česnakas sako, kad buvusio JAV prezidento ir europiečių požiūriai į gynybai leidžiamus pinigus stipriai skiriasi.

„Visada yra sunku interpretuoti, ką Donaldas Trumpas pasakė, bet, ką mes matėme iš 2016–2020 metų jo kadencijos ir susitikimuose NATO, jis visada itin akcentuodavo, kad visos valstybės turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų 2014 m., kad gynybai skirti ne mažiau kaip du procentus bendrojo vidaus produkto. Jis tai interpretuoja kaip susimokėti, tačiau reikia pabrėžti, kad du procentai BVP yra skiriami bendrai gynybai konkrečių valstybių, tačiau valstybės turi netgi tam tikras galimybes identifikuoti, kurie finansai yra skiriami. Tai gali būti įsigijimai, atlyginimai kariuomenei, taip pat kai kur yra veteranų pensijos įtrauktos ir panašiai, tai čia yra tam tikra galimybė skirtingoms valstybėms įdėti ar parodyti per finansus, kad tai tarsi gynybai buvo.

Vokietijos, rodos, idėja, kad parama besivystančiam pasauliui, besivystančioms valstybėms gali taip pat būti įskaičiuota, siūloma įskaičiuoti šiuos finansus kaip į gynybos sritį. Tam ilgainiui nebuvo pritarta, tačiau yra tokių galimybių veikti.

Donaldas Trumpas tai suvokia, kad tie du procentai tarsi yra sumokami JAV ir tada jau jos įsipareigoja ginti kitas NATO partneres. Tačiau taip nėra. Bet va čia yra ta realybė, sunku pasakyti, ar suvokimas, bet bent jau pristatymas rinkėjams susitikimų metu“, – teigia G. Česnakas.

Laidoje „Alfa taškas“ profesorius atskleidė, kad toks radikalus pareiškimas iš esmės atitinka D. Trumpo retoriką – politikas nuolatos akcentuoja, jog JAV per daug laiko ir jėgų, kartu ir pinigų skiria problemoms užsienyje, kai reikia orientuotis į procesus pačioje valstybėje.

„Jis savo rinkimų kampaniją remia būtent tuo, kad JAV turi mažiau domėtis tarptautiniais reikalais, mažiau turėti tarptautinių įsipareigojimų, susitelkti į savo vidaus reikalus, vidaus grėsmes, kaip jis tai įvardija – pastatyti sieną su Meksika, neįsileisti nelegalių migrantų“, – sako G. Česnakas.

Visą pokalbį su G. Česnaku žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.

JWPLAYER_MAIN:2381

2024 02 12 16:54
Spausdinti