ScanpixIš trijų moterų, vedusių į priekį Baltarusijos opoziciją rinkimuose, Marija Kolesnikova buvo vienintelė, savo noru pasilikusi šalyje. Jai buvo leista išvykti, tačiau vietoj to ji pasirinko kalėjimo kamerą. Taip ji tampa nauja baltarusių sukilimo lydere. Kas ši drąsi moteris?
Praėjusį pirmadienį M. Kolesnikova demonstratyviai suplėšė savo pasą Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje, prie kurio kartu su dar dviem bendražygiais buvo prievarta atgabenta iš Minsko. Jai buvo pasakyta, kad šalį turės palikti „gyva arba suplėšyta dalimis“. Tačiau nenutiko nei pirmasis, nei antrasis variantas – šiuo metu ji yra kalinama Minske.
Kaip tvirtina jos kolegos ir draugai, M. Kolesnikova – tvirta ir ryžtinga moteris, kovojanti už savo principus. Interviu „The Guardian“ prieš pagrobimą ji tvirtino: „Aš taip elgiuosi ne kaip politikė, o kaip pilietė. Nekreipiu dėmesio į pasekmes – jei kreipčiau, būčiau išvykusi jau prieš tris mėnesius. Tačiau dar gegužę pasirinkau likti.“ Ji pridūrė neturinti jokių iliuzijų, kokioje šalyje gyvena ir kas galimai jos laukia.
Atsisakymas prievarta išvykti iš Baltarusijos – visiška priešingybė jos rinkimų kolegėms. Veronika Cepkalo dar prieš rinkimus pabėgo pas vyrą į Rusiją, vėliau – į Lenkiją. Sviatlana Cichanouskaja praėjus porai dienų po rinkimų rado prieglobstį Lietuvoje. Kol pastaroji Vilniuje švenčia savo gimtadienį pozuodama su vietos politikais, M. Kolesnikovai grasinama laisvės atėmimo iki 25 metų bausme.
Tačiau M. Kolesnikova tvirtino, kad Baltarusijoje turi daug kalinčių draugų ir bendražygių, kurių negalinti palikti likimo valiai. Skirtingai nei V. Cepkalo ir S. Cichanouskaja, ji neturi ir šeimos bei vaikų, kuriais jai būtų galima grasinti.
Kas ji – ilgiausiai atsilaikiusi ir šiuo metu bene geriausiai atpažįstama Baltarusijos moteris?
M. Kolesnikova gimė 1981 m. Minske, ten ir užaugo. Jos tėvai – inžinieriai, moteris taip pat turi seserį Tatjaną. M. Kolesnikova yra ne kartą užsiminusi, kad jos ryšiai su šeima – labai glaudūs ir artimi.
Nuo vaikystės grojusi fleita, baigusi mokyklą ji nusprendė ir toliau sieti ateitį su muzika. Po studijų Baltarusijos valstybinėje muzikos akademijoje ji, būdama 25 metų, išvyko mokytis į Štutgartą Vokietijoje. M. Kolesnikova – profesionali muzikantė ir dirigentė, turinti du magistro diplomus.
Nuo 2010 m. M. Kolesnikova organizavo meno renginius ir Vokietijoje, ir Baltarusijoje, dalyvavo juose kaip atlikėja. 2017 m. ji buvo TEDx paskaitų pranešėja Minske, o 2019 m. kartu su keliais kitais organizatoriais sukūrė „Robotų orkestro“ projektą, kurio metu mokė vaikus programuoti robotus muzikantus. Taip pačiais metais ji pradėjo vadovauti kultūros centrui „OK16“ Minske.
Kaip menininkė atsidūrė priešakinėse politikos gretose? Lietuvai šis scenarijus jau gana pažįstamas – panašių profesijų atstovai 1988 m. pradėjo Sąjūdį. Su M. Kolesnikova dirbę kolegos dienraščiui „Financial Times“ pripažino, kad šis moters posūkis nestebina – bandant pakeisti fundamentalias kultūros taisykles autoritarinėje valstybėje, anksčiau ar vėliau teks pereiti į politiką.
Nuo 2018 m. M. Kolesnikovos ir V. Babarykos keliai susikirsdavo meno renginiuose – žymi vadovė vis prašydavo finansavimo ir paramos. M. Kolesnikova portalui „Tut.by“ teigė, kad juos siejo bendros vertybės ir pasaulėžiūra, todėl paprašyta nedvejodama sutiko dirbti kandidato kampanijos būstinėje.
„Man svarbiausia – žmogaus gyvenimas, savigarba. Baltarusijoje tai nėra vertybė, – teigė ji interviu portalui. – Dažnai diskutuodavome su V. Babaryka apie nelygybės klausimus, valdžios ir žmogaus, žmogaus ir visuomenės, kūrėjo ir visuomenės santykius“.
Šiuo metu visi Baltarusijos opozicijos lyderiai yra arba suimti, arba priversti išvykti į užsienį, tačiau M. Kolesnikovos šalininkai tvirtina, kad net ir įkalinta ji neketina pasiduoti – ypač kol gatvėse nesiliauja protestai.
