ScanpixKrikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas, kadaise nustumtas į šalį Angelos Merkel, mėgsta privačius lėktuvus, nekenčia mokesčių biurokratijos ir remia Ukrainą, rašo „The Guardian“.
2022 m. liepą Vokietijoje vyravo niūrios politinės nuotaikos. Ekonominė galybė buvo atsidūrusi ant recesijos slenksčio, o Rusija grasino nutraukti dujų tiekimą. Buvo plačiai paplitusi baimė dėl gerovės nuosmukio. Socialdemokrato Olafo Scholzo koalicinė vyriausybė ėmė prarasti blizgesį.
Finansų ministras Christianas Lindneris susituokė Šiaurės jūros Zilto saloje. Vienas svečių, F. Merzas, nusprendė į prabangią trijų dienų šventę atvykti savo privačiu lėktuvu – dvimotoriu „Diamond DA62“ su asmeniniais numeriais.
Centro dešiniosios opozicinės CDU lyderis buvo griežtai kritikuojamas dėl tokio demonstratyvaus atvykimo, nes rodė savo turtus ir ignoravo susirūpinimą dėl klimato krizės. Tačiau A. Merzas nebuvo nubaustas, o tik padvigubino populiarumą.
„Šiuo mažu lėktuvu sunaudoju mažiau degalų nei bet kuriuo federalinės vyriausybės nario tarnybiniu automobiliu“, – tvirtino jis, ir dėl šios priežasties jis ir toliau skraidys kiekviena proga.
Kadangi jo konservatyvusis aljansas pirmauja apklausose, F. Merzas dabar ruošiasi perimti didžiausio Europos ūkio kanclerio postą ir tikisi triumfo vasario 23 d. vyksiančiuose rinkimuose. Tačiau šalyje, kurioje įžūlus turto demonstravimas yra neįprastas ir nepopuliarus reiškinys, jo naudojimasis lėktuvu ir privilegijuotumo įvaizdis gali jam atsiliepti, pabrėžia „The Guardian“.
Savo šalininkų tituluojamas kandidatu, kuris „grįžta prie šaknų“, A. Merzas yra krikščionis demokratas, kokia nebuvo paskutinė Vokietijos konservatorių kanclerė A. Merkel.
69-erių F. Merzas yra daugiau kaip 40 metų pavyzdingas vyras, tėvas ir senelis, taip pat katalikas, vis dar gyvenantis Brilone, Vakarų Vokietijos mieste, kuriame ir gimė. Jo profilis vargu ar galėtų būti didesnis kontrastas A. Merkel, dukart ištekėjusiai, vaikų neturinčiai protestantei, užaugusiai komunistinėje Rytų Vokietijoje.
Skiriasi ir jų trajektorijos CDU: skirtingai nei A. Merkel, kuri vedė savo partiją į sėkmę po sėkmės rinkimuose, F. Merzo populiarumo reitingai partijoje kartais būdavo tokie prasti, kad buvo svarstoma galimybė jį išmesti iš partijos.
Tačiau šiomis dienomis į jį žiūrima kaip į riterį spindinčiais šarvais, kuriam pagaliau atėjo laikas, rašo „The Guardian“. Gerai pažinęs politinio gyvenimo pakilimus ir nuosmukius, jis garsėjo tuo, kad A. Merkel jį nustūmė į šalį, kai 2000-ųjų pradžioje jis bandė prasibrauti į aukščiausius partijos sluoksnius, ir, kaip prisimena vienas liudininkas, reagavo piktai, kaip „viščiukas be galvos“.
F. Merzas grįžo tik po kelerių metų, kai ji pasitraukė iš politinės scenos, po pelningos karjeros investicinėje bankininkystėje, turėdamas piloto licenciją ir kelių milijonų eurų vertės turtą, kad, kaip sako jo šalininkai, išgelbėtų partiją.
Skepticizmas F. Merzo atžvilgiu buvo labai paplitęs, ypač tarp paprastų partijos narių, kurie piktinosi, kad jie sunkiai verčiasi, o jis, būdamas JAV milžinės „BlackRock Asset Management Germany“ antrinės įmonės „BlackRock Asset Management“ stebėtojų tarybos pirmininku, susikrovė turtus.
2021 m. vėl išrinktam parlamento nariu prireikė trijų bandymų, kad taptų partijos lyderiu. Galiausiai jam tai pavyko ir nuo 2022 m. sausio jis yra pagrindinis Vokietijos opozicijos lyderis ir O. Scholzo oponentas. Vyriausybei kovojant su nesuskaičiuojamais iššūkiais, F. Merzas tapo druskos barstymo į sergančios „šviesoforo“ koalicijos žaizdas ekspertu.
Apibrėžti save rinkėjams bus vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais F. Merzas susidurs iki rinkimų dienos. Nors dabar jo pavardė plačiai aptarinėjama, beveik du dešimtmečius jis sulaukdavo menko susidomėjimo. Jis apibūdina save kaip ryžtingą, punktualų, darbštų ir tiesmuką. Jo kritikai sako, kad jis yra plonytis, greitos reakcijos ir arogantiškas.
F. Merzas tikriausiai geriausiai žinomas dėl to, kad 2000-ųjų pradžioje pasiūlė drastiškai sumažinti Vokietijos mokesčių taisykles taip, kad jos tilptų ant alaus padėkliuko nugarėlės. Tas pats padėkliukas, ant kurio jis užrašė šią politiką, dabar saugomas Vokietijos istorijos rūmų Bonoje archyvuose.
Incidentas „turėjo tam tikro žavesio“, – sakė „Die Zeit“ komentatorė Mariam Lau neseniai sukurtame dokumentiniame filme: „Tačiau tai taip pat buvo paveikus populisto pasirodymas.“
Šios etiketės jam bus sunku atsikratyti per rinkimų kampaniją, anot „The Guardian“. F. Merzas taip pat pateko į laikraščių antraštes dėl ksenofobiškų teiginių apie prieglobsčio prašytojus, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį („socialiniai turistai“, atvykstantys į Vokietiją „susitvarkyti dantų“), ir dėl frazės „mažieji pašaipūnai“, kuria vadino vaikus, kilusius iš migracijos. Jis atsiprašė už pirmąją frazę, o antrąją pavartojęs sakė, kad pakartojo savo rinkėjų žodžius.
Tokie populizmo blyksniai kartu su privilegijų įvaizdžiu, kurį kelia jo naudojimasis privačiu lėktuvu, yra vieni F. Merzo skiriamųjų ženklų – ir prieš rinkimus ypač socialdemokratai „greičiausiai bandys pažeminti CDU vadovą iki vokiškojo Trumpo statuso“.
F. Merzas yra sakęs, kad yra pasiryžęs laikytis griežtų Vokietijos skolos stabdžių taisyklių, dėl kurių ideologiniai nesutarimai lėmė dabartinės koalicijos žlugimą. Tačiau dar neaišku, kokiu mastu jis galės valdyti nepertvarkydamas taisyklių, kad būtų galima daugiau skolintis nepaprastosioms išlaidoms (būtent Ukrainai) padengti.
F. Merzas yra ištikimas Ukrainos rėmėjas ir tvirtina, kad jam vadovaujant Vokietijos parama Kyjivui nesumažės. Skirtingai nei O. Scholzas, jis sakė, kad pritartų Ukrainos pajėgumų smogti Rusijos teritorijai didinimui, o pirmadienį lankydamasis Kyjive Vlodomyrui Zelenskiui sakė, kad aprūpins Ukrainą didelio nuotolio raketomis „Taurus“, kurių šis atkakliai prašė Berlyno.
Atstumas tarp A. Merkel ir F. Merzo išlieka didelis. Nors jis šiek tiek sušvelnino savo kritiką jos atžvilgiu, ypač dėl jos vadinamosios atvirų durų politikos, dėl kurios 2015 m. į Vokietiją atvyko daugiau kaip milijonas pabėgėlių, jis vis dar laikosi savo linijos: „Tai neturėtų pasikartoti“ ir ragina uždaryti Vokietijos sienas.
Pagrindinis iššūkis jam tikriausiai yra kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ ((AfD), kurios populiarumas išaugo dėl pabėgėlių krizės ir kuri apklausose užima antrą vietą po konservatyvaus CDU/CSU aljanso ir nori būti jaunesniąja koalicijos su juo partnere.
F. Merzas, 1989 m. pradėjęs dirbti Europos Parlamento nariu, ne kartą aistringai atmetė šią idėją, tačiau partijoje yra tokių, kurie siekia bendradarbiavimo. Jis supranta, kad AfD yra didžiausi jo konkurentai, ir liberalesnio CDU sparno atstovai jį įspėjo, kad jis neperimtų jų taktikos.
Siekdamas užbrėžti bet kokių ginčų ribas, F. Merzas neseniai per mitingą rėmėjams sakė esąs patriotas. „Nacionalistas gali mylėti savo šalį, bet jis nekenčia visų kitų, – sakė jis ir sulaukė šiltų plojimų. – Patriotas myli savo šalį ir gerbia visus kitus.“
F. Merzas tikisi, kad iki vasario jo šalis mylės jį taip pat, apibendrina „The Guardian“.
