Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


JAV PREZIDENTO RINKIMAI
Kas laimės JAV prezidento rinkimus? „Moody's Analytics“ teigia turinti atsakymą
IQ
Scanpix
Ar J. Bidenui pavyks?.

Finansines analizes ir informaciją teikianti bendrovė „Moody's Analytics“ paskelbė savo JAV prezidento rinkimų prognozę. „Nors rinkimai beveik neabejotinai bus įtempti, pasitikime savo modelio 2024-ųjų prognoze, kas taps prezidentu. Tai yra, Joe Bidenas bus perrinktas“, – tvirtai teigia bendrovės ekonomistai Markas Zandi, Brendanas Lacerda ir Justinas Begley. Tačiau J. Bideno pergalė priklauso ir nuo ekonominių, ir nuo politinių veiksnių, kurie per artimiausius devynis mėnesius gali smarkiai kisti.

Politiniai faktoriai – nuo pervargimo iki „mylimiausio sūnaus“

„Moody's Analytics“ teigimu, šiemet ir vėl laukia J. Bideno ir respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo dvikova.

Į savo analizę trys ekonomistai įtraukė kelis, jų teigimu, svarbiausius politinius faktorius, rinkimų metu lemiančius rinkėjų elgesį. Pirmasis iš jų – ankstesnė dalis balsų. Autorių teigimu, didžioji dalis rinkėjų yra linkusi rinktis tą partiją, kurią rinkosi iš prieš tai buvusiuose rinkimuose – tad analizėje stebima, kiek balsų tikisi surinkti kandidatas toje valstijoje, kurioje laimėjo ir praėjusį kartą. „Kitaip tariant, tai kintamasis, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl Teksasas beveik visada rinkimų žemėlapiuose yra raudonos spalvos, o Kalifornija – beveik visada mėlynos,“ – rašoma analizėje.

Tačiau jei partija valdžioje praleido dvi kandencijas, mažai tikėtina, kad bus išrinkta ir trečiai. Toks poveikis analizėje vadinamas „politiniu nuovargiu“. Autorių teigimu, dvi iš eilės Baracko Obamos prezidento kadencijos 2008–2016 m. prisidėjo prie demokratų kandidatės Hillary Clinton pralaimėjimo.

Svarbu ir tai, kaip aktyviai rinkimuose pasirodys valdžioje nesančios partijos rinkėjai. „Net ir nedideli rinkėjų aktyvumo pokyčiai gali pakeisti rinkimus,“ – pažymi ekonomistai. 2020 m. rinkimai sulaukė didžiausio aktyvumo nuo 1936 m., ir „Moody's Analytics“ prognozuoja, kad respublikonų rinkėjų aktyvumas šįkart bus panašus į 2020 m.

Analizėje kaip kintamasis įtraukiami ir dabartinio prezidento populiarumo reitingai. „Ekonomika turi įtakos prezidento populiarumui, tačiau jam gali turėti įtakos ir daugybė kitų veiksnių, pavyzdžiui, užsienio politika, asmeniniai veiksniai, pavyzdžiui, amžius arba politiniai skandalai. Svarbiausia, rinkėjų pritarimas taip pat gali atspindėti rinkėjų nuotaikas ir entuziazmą dabartinio prezidento ir jo partijos atžvilgiu artėjant rinkimams“, – teigiama analizėje. Pasitelkdami „Gallup“ apklausas, ekonomistai vertina, jog J. Bideno populiarumas per pastaruosius trejus metus buvo žemesnis nei vidutinis, tačiau stabilesnis, nei prieš jį buvusių prezidentų.

Įtakos rinkimų rezultatams gali turėti ir „mylimiausio sūnaus“ statusas, valstijos suteikiamas politikui, su kuriuo jaučiamas ypatingas, glaudus ryšys. Pavyzdžiui, 2020 m. tokį statusą J. Bidenas gavo Pensilvanijoje, nes yra iš jos kilęs, ir Delavare, nes yra buvęs tos valstijos senatorius. Kadangi J. Bidenas kartą jau laimėjo prezidento rinkimus, dabar analizėje ekonomistai tokį „mylimo sūnaus“ statusą J. Bidenui nubraukia, o Pensilvaniją apskritai laiko valstija, galinčia nulemti rinkimų rezultatą. D. Trumpas „mylimiausiu sūnumi“ yra Floridoje.

Ir nors trečiųjų partijų – ne demokratų ar respublikonų – kandidatai per visą JAV istoriją dar nėra turėję vilties kaip nors reikšmingai paveikti rinkimų rezultatus, vis dėlto šįkart jie J. Bidenui ir D. Trumpui gali mesti rimtesnį iššūkį. Ekonomistai atkreipia dėmesį į tokius kandidatus, kaip Robertas F. Kennedy Jaunesnysis ir Cornelis Westas.

Ekonominiai faktoriai – rinkimai priklauso nuo kuro kainų?

„Nors politiniai veiksniai yra labai svarbūs nustatant rinkimų rezultatus, ekonominiai veiksniai gali pakankamai paveikti neapsisprendusius rinkėjus ir nulemti rinkimų rezultatus,“ – neabejoja „Moody's Analytics“ ekonomistai.

Vienas jų – kuro kainos. „Gerai žinoma, kad kuro kainos, o ypač jų pokyčiai, atlieka didžiulį vaidmenį formuojant rinkėjų suvokimą apie infliaciją ir jų finansinę gerovę. Dauguma amerikiečių reguliariai perka benziną ir gerai žino apie kainas ir jų pokyčius, nes daugelis neturi kito pasirinkimo, kaip tik pirkti benziną už esamą kainą“, – rašoma analizėje. Per J. Bideno kadenciją kuro kainos buvo šoktelėjusios iki penkių dolerių, tačiau dabar siekia apie tris, o ties rinkimų diena, anot ekonomistų, turėtų būti apie 3,5 JAV dolerio už galoną. „Jei kainos kils daug labiau nei tikėtasi, žala Bideno perrinkimo galimybei greitai padidės“, – neatmeta ekonomistai.

Kitas svarbus ekonominis kintamasis – realios namų ūkių pajamos. Čia, anot ekonomistų, sėkmė šypsosi J. Bidenui – per jo kadenciją po dvejų metų infliacijos realūs atlyginimai auga ir rinkimų dieną bus gerokai aukščiau, nei 2020 m., nedarbas taip pat traukiasi, o per artimiausius mėnesius infliacija turėtų susitraukti iki siekiamų 2 proc.

Rinkimų rezultatams svarbu ir 30 metų paskolų palūkanų normos. J. Bidenui tapus prezidentu, jos smarkiai išaugo, o kartu su po pandemijos smarkiai išaugusiomis būsto kainomis, būsto įperkamumas smuko žemyn. Dabar 7 proc. siekiančios nekintamos palūkanų normos, artėjant rinkimų dienai, turėtų kristi iki 6,5 proc., ir nors tai nėra pageidautinas rezultatas (būtų gerai, jei kristų žemiau 6 proc.), J. Bidenas dar turi vilties išsikrapštyti.

Vartotojų pasitikėjimas skaičiuojamas pagal indeksą – jei jis aukštesnis, nei 80 proc., vartotojai prielankesni dabartiniam prezidentui. Šiuo atveju indeksas artėja prie 80, ir tai reiškia, kad savo ekonomine padėtimi patenkinti rinkėjai gali labiau remti J. Bideną.

Tad kodėl laimėti turėtų J. Bidenas?

„Moody's Analytics“ ekonomistų išvada: „J. Bidenas turėtų būti perrinktas, tačiau nedidele persvara, o rinkimai gali lengvai persiversti dėka nedidelių pokyčių ekonomikoje, J. Bideno populiarumo reitinguose ir kaip seksis trečiųjų partijų kandidatams. Iš esmės politiniai veiksniai palankūs D. Trumpo kandidatūrai, o ekonominiai – J. Bideno.“

Pagal prognozę, J. Bidenas surinks 308 rinkikų balus - 38 daugiau, nei reikia laimėti rinkimus (270). Jam žadama pergalė Šiaurės Karolinoje (skirtingai nei 2020 m. rinkimuose) ir pralaimėjimas Arizonoje, kuri buvo jam palanki praėjusiuose rinkimuose. Rezultatą lemiančiomis valstijomis gali tapti Džordžija, Šiaurės Karolina, Nevada, Pensilvanija ir Arizona.

2024 02 01 17:44
Spausdinti