UnsplashKinijai paskelbus naują Honkongo saugumo įstatymą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė visas uosto iki tol turėtas ekonomines lengvatas. Ką tai reiškia Honkongo ekonomikai, aiškinosi portalas DW.
Honkongas, iki 1997 m. buvęs britų protektoratu, ir vėliau, tapęs Kinijos autonomine dalimi, sugebėjo išlaikyti klestinčią laisvosios rinkos ekonomiką ir tam tikrus demokratijos bruožus. Didmiestis tapo kertiniu prekybos tarp Azijos ir Vakarų tašku žemyne. Vis dėlto, nors autonomija Honkongui buvo pažadėta iki 2047 m., Kinija jau dabar kloja pamatus uostui galutinai perleisti.
Naujasis Kinijos saugumo įstatymas neabejotinai paveiks visus Honkongo ekonomikos sektorius. Pagal jį draudžiami protestai, noro atsiskirti reiškimas ir išdavystė Kinijos atžvilgiu. Vakarų valstybės jau yra pareiškusios sankcijas Honkongo bankams ir verslams, kurie įtariami turintys ryšių su žemyninės Kinijos valdžia.
JAV įsitikinusios, kad saugumo įstatymas pažeidžia susitarimą, kuriuo Honkongo autonomija turi būti išlaikyta dar 27 metus. D. Trumpas į naująjį įstatymą reagavo paprastai – nuo šiol JAV su Honkongu elgsis „taip pat, kaip ir su žemynine Kinija“. Tai reiškia, kad Honkongas prarado taip brangintą išskirtinį ekonominį statusą.
„Šis saugumo įstatymas, kaip ir prieš metus įvestas ekstradicijos įstatymas, Honkongo turtinguosius verčia nerimauti“, – DW aiškino Hung Ho-Fungas, Johnso Hopkinso universiteto politinės ekonomikos profesorius. Jis tiki, kad minėti asmenys ilgainiui savo turtą perkels į užsienį: „Žinoma, trumpuoju periodu tikriausiai nematysime didelio nutekėjimo srauto, tačiau ilguoju laikotarpiu saugumo įstatymas Honkonge pakeis teisės ir verslo atmosferą.“
Sunerimęs verslas ir smūgis technologijų sektoriui
Kinija jau dabar kritikuoja bendroves, kurios esą skatina separatizmą ir kenkia Kinijos nacionaliniam saugumui, tarp jų ir oro linijų bendrovėms – jos užsipultos dėl atvykimo lentelėje atskirai įrašytų „Kinija“, „Honkongas“ ir „Taivanas“. HSBC, į Azijos rinką orientuotas investicijų bankas, apkaltintas bendradarbiavimu su JAV institucijomis pastarųjų pradėtame tyrime „Huawei“ atžvilgiu.
Tokie atvejai neabejotinai kelią nerimą verslininkams. Tačiau pirmoji įstatymo poveikį pajuto technologijų pramonė. Iki šiol džiaugęsis žodžio laisve internete, dabar Honkongas priverstas ieškoti kitų komunikacijos būdų, nes „Google“, „Facebook“, „Tik Tok“ ir „Twitter“ laikinai nustojo miestui teikti paslaugas.
Laikraštis „The New York Times“ planuoja iškelti savo būstinę iš Honkongo į Seulą. Honkongo komanda sudaro beveik trečdalį viso laikraščio biuro. Kinija, reaguodama į prastėjančius santykius su JAV, nesenai išsiuntė laikraščio korespondentus ir iš žemyninės teritorijos.
Svetimšaliams taip pat neramu
Šiuo metu Honkonge registruotos 9000 užsienio įmonių, 1300 jų yra iš JAV. 2019 m. mieste kilusios riaušės prieš ekstradicijos įstatymą 47 proc. nusmukdė užsienio investicijas.
„Vienas geriausių Honkongo bruožų buvo tai, kad jis yra vidury visko. Tai puikus miestas bendradarbiauti. Dabar to bendradarbiavimo justi vis mažiau, ypač po to, kai įsigaliojo saugumo įstatymas“, – „Bloomberg“ pasakojo Tara Joseph, Amerikos prekybos rūmų Honkonge prezidentė.
Kaip rodo Prekybos rūmų atlikta apklausa, daugiau nei trečdalis Amerikos verslų ketina perkelti kapitalą, turtą ar operacijų vykdymą kitur.
Finansų sektorius nenukentės
Finansinių paslaugų sektorius, tikima, nenukentės – uostas išliks vienais pagrindinių vartų į Kiniją. Jos bendrovės gręžiasi į Honkongo rinką po to, kai JAV Senatas paskelbė sankcijas žemyninei teritorijai.
Straipsnyje „Hardvard Business Review“ J. Stewartas Blackas ir Allenas J. Morrisonas rašė, kad užsienio įmonių likimas Honkonge didžia dalimi priklausys nuo to, kurioje rinkoje jos veikia – tik Honkongo, Kinijos ar visos Azijos?
Straipsnio autoriai nusiteikę optimistiškai: „Kinija yra labai priklausoma nuo Honkongo tiek prekybos, tiek užsienio investicijų srityje, tiek dėl nuosavo kapitalo ir tarptautinių mainų – ši priklausomybė turėtų sulaikyti Kinijos lyderius nuo ribos peržengimo vykdant saugumo įstatymą.“
