ScanpixKai vasario pabaigoje Haičio premjeras ir prezidentas Arielis Henry išvyko į Keniją pasirašyti susitarimo dėl Kenijos vadovaujamų tarptautinių pajėgų dislokavimo Haityje siekiant suvaldyti siautėjančias gaujas, jis veikiausiai nesitikėjo, kad grįžti namo taip ir nepavyks. Per tą laiką, kol valstybės vadovas buvo išvykęs, tarpusavyje kovojusios gaujos susivienijo ir, siekdamos nuversti valdžią, pradėjo masinį šalies niokojimą ir chaoso skleidimą.
Kovoms vadovauja dvi didžiausios priešiškos politizuotos gaujos – G-9, siejama su valdančiąja partija, ir „G-pep“, remianti opoziciją. Nors A. Henry palikus šalį jos įkūrė bendrą judėjimą „Vivre Ensemble“ (pranc. „Gyvenimas kartu“), tai nesutrukdė joms vėliau vėl atnaujinti kovas prieš viena kitą. Skaičiuojama, kad prieš sukilimą Haityje buvo apie 200 gaujų ir jos valdė apie 80 proc. Haičio sostinės Port o Prenso teritorijos.
Geriau nei vietos policininkai ginkluoti gaujų nariai plėšia namus ir parduotuves, degina pastatus, įsiveržė į kalėjimą, paleisdami į laisvę virš 4,5 tūkst. kalinių, užėmė uostus, oro uostą ir pagrindinius kelius į sostinę, o pirmadienį bandė apiplėšti ir šalies centrinį banką.
A. Henry šiuo metu yra Puerto Rike – jo patarėjai jam patarė negrįžti į Haitį. Šalies vadovas pažadėjo pateikti gaujų reikalautą atsistatydinimo pareiškimą, jei bus suburta prezidentinė taryba. Tačiau gaujos neketina taip lengvai užbaigti sukilimo ir nori pačios suburti savo prezidentinę tarybą, siekdamos įgauti kuo daugiau valdžios.
