Meniu
Prenumerata

antradienis, sausio 18 d.


VIDURIO AZIJA
Kazachstane per protestus žuvo dešimtys protestuotojų ir saugumo tarnybų narių
BNS
Stop kadras / Scanpix
Protestuotojų ir riaušių policijos susirėmimai Almatoje.

Dešimtys protestuotojų ir mažiausiai 12 policininkų žuvo per audringus demonstrantų ir saugumo pajėgų susirėmimus Kazachstane, šalį apėmus beprecedentei protestų bangai, tapusiai dideliu iššūkiu autoritarinei valdžiai, ketvirtadienį pranešė tarnybos.

Kaip pranešama, vienas policijos pareigūnas buvo rastas nupjauta galva.

Trečiadienį įsiveržę į prezidento rezidenciją ir meriją šalies didžiausiame mieste Almatoje demonstrantai naktį mėgino šturmuoti daugiau pastatų.

„Dešimtys užpuolikų buvo likviduoti“, – valstybinei televizijai „Khabar 24“ sakė policijos atstovė Saltanat Azirbek. Paprastai toks terminas vartojamas pranešimuose apie saugumo pajėgų nukautus įtariamus ekstremistus.

Almatos pareigūnai televizijai sakė, kad per neramumus žuvo mažiausiai 12 policininkų ir dar 353 buvo sužeisti.

Ketvirtadienio pavakare Almatoje apytikriai ties merija vėl buvo girdimos šūvių papliūpos, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.

Protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas, atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Kassymą-Jomartą Tokayevą.

Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.

Vėliau K.-J. Tokayevas pažadėjo griežtomis priemonėmis numalšinti neramumus, dėl kurių jis kaltino „užsienyje parengtų teroristų gaujas“. Galiausiai valstybės vadovas paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), vienijančios šešias buvusias sovietines šalis, pagalbos.

Ketvirtadienį, antrą dieną iš eilės, Almatos ir kitų dviejų miestų oro uostai buvo uždaryti, taip pat smarkiai strigo interneto ryšys. Kazachstano naujienų svetainės buvo neprieinamos.

Pastarosiomis dienomis dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves per didžiausius protestus, supurčiusius Kazachstaną nuo nepriklausomybės įgijimo prieš tris dešimtmečius subyrėjus Sovietų Sąjungai. Pirmąsias demonstracijas išprovokavo netikėtas sprendimas dvigubai pabranginti suskystintas automobilines dujas, bet vėliau protestai išaugo ir išsiplėtė, atspindėdami platesnį nepasitenkinimą šalyje, nuo nepriklausomybės įgijimo valdomoje tos pačios partijos.

KSSO anksti ketvirtadienį pranešė K.-J. Tokayevo prašymu pasiuntusi į Kazachstaną taikos palaikymo pajėgų.

Šis buvusių sovietinių respublikų karinis blokas bendrą karinę operaciją organizuoja pirmąkart. Tikėtina, jog tai rodo, kad Kazachstano kaimynės, ypač Rusija, nerimauja, kad neramumai gali išplisti.

Glaudžius ryšius palaikanti Rusija ir Kazachstanas turi 7,6 tūkst. km ilgio bendrą sieną. Kazachstane taip pat veikia Rusijos nuomojamas Baikonuro kosmodromas.

Taikos palaikymo pajėgų dydis ir uždaviniai kol kas nebuvo įvardyti. Rusija nurodė jau pasiuntusi į Kazachstaną oro desantininkų dalinį.

Šiam blokui taip pat priklauso Armėnija, Baltarusija, Kirgizija ir Tadžikistanas. Kirgizijos prezidento atstovas Erbolas Sutanbajevas sakė, kad jo šalies kontingento pasiuntimui dar turi pritarti parlamentas ir kad kirgizų kariai nedalyvautų veiksmuose prieš demonstrantus.

K.-J. Tokayevas trečiadienį įvedė visoje šalyje dviejų savaičių nepaprastąją padėtį, įskaitant naktinę komendanto valandą ir draudimą rengti pamaldas. Šis sprendimas yra smūgis didelei Kazachstano stačiatikių bendruomenei, penktadienį švęsiančiai Kalėdas.

Iš penkių Centrinės Azijos respublikų Kazachstanas smarkiai lenkia visas kitas dydžiu ir turtingumu. Šalis dydžiu prilygsta Vakarų Europai ir turi didžiulius naftos, gamginių dujų, irano ir brangiųjų metalų išteklius. Be Rusijos, šalis taip pat rigojasi su Kinija, o Kazachstano naftos ir mineralinių žaliavų ištekliai daro jį strategiškai ir ekonomiškai svarbiu veikėju.

Nepaisant Kazachstano gamtinių turtų ir stiprios viduriniosios klasės, daug žmonių kai kuriuose regionuose tebegyvena arti skurdo ribos. Daugelis kazachstaniečių taip pat piktinasi valdančiosios partijos, parlamente kontroliuojančios daugiau kaip 80 proc. vietų, dominavimu.

Protestuotojai atrodo neturintys aiškių lyderių arba reikalavimų sąrašo.

Didelė pykčio dalis nukreipta į 81-erių N. Nazarbayevą, kuris valdė Kazachstaną nuo 1989-ųjų, kol perdavė valdžią K.-J. Tokayevui. Demonstrantai skandavo „Seni, išeik!“, akivaizdžiai turėdami galvoje buvusį lyderį, kuris tebedominuoja Kazachstano politikoje ir kurio valdymo laikotarpis buvo paženklintas nuosaikaus asmenybės kulto.

Demonstracijoms išplitus į sostinę Nur Sultaną ir Almatą, vyriausybė paskelbė atsistatydinanti, bet K.-J. Tokayevas nurodė, kad ministrai liks dirbti, kol bus suformuotas naujas kabinetas. Dėl to lieka neaišku, ar kabineto pasitraukimas ką nors reikšmingai pakeis.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis „santūrumo“, o Vašingtonas ragino valdžios institucijas leisti protestuotojams „taikiai reikštis“.

Kazachstano vyriausybė beveik netoleruoja realios opozicijos ir yra kaltinama nepriklausomų balsų tildymu.

Spontaniški, nesankcionuoti protestai Kazachstane yra neteisėti, nepaisant 2020 metais priimto įstatymo, kuriuo buvo sušvelninti kai kurie susirinkimų laisvės apribojimai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 06 16:33
Spausdinti